láimé (S) - laimi (V): Lá i mé lydejo visús jô žingsniús.
Tikdrasús žmogús /aí miková.. láuk (V) - lauk (Adv): Neklusniús tarnús valdôvas išväré / a ň k.
Láuk, žmogau, kol sáulé patekěs. mäno (V) - mäno (Pron):       Istôrikai mäno, kad Výtautas buvo talentingas
valdovas.
Nemóno dafžas, ne m á n o púpos. pláuko (S) - plaňko (V):        Výtautas suláuké žilo p l á u k o.
Vandeňs dväsios naktimis ežerě plaňko, téisé (S) - teľsé (V): Karälius žiaúriai t e í s é nusikaítélius.
Gyvéntojai žinójo sävo t é i s e s ir päreigas.
4. Asmenu ir seniyn dievu vardus:
Austeja, Gäbija, Laňksargis, Milda, Perkánas, Žemýna, Gediminas, Jogáila, Lizdeiká, Mindaugas, Mortá, Výtautas, Viňcas, Kudirka.
ŽODŽIU IR ŽODŽIU FORMU VARTOJIM AS
1. Irašykite žodžius, kuriais galima nusakyti veiksmažodžin objektq. Pavartokite reikiamq ju linksnio formq
arti _ nearti
austi _ neausti
drožti _ nedrožti
malti _ nemalti
pjauti _ nepjauti
pinti _ nepinti
šerti _ nešerti
verpti _ neverpti
2. Iš skliausteliuose duotu žodžin sudarykite asmenu pavadinimus. Pavartokite reikiamq ju linksnio formq
Lietuvos _ (gyventi) nuo seno buvo žemdirbiai. Beveik visi jie
buvo _ (kaimas). Dalis lietuviu. gyveno prie misku ir buvo geri
_(medžioti). Svarbiausias asmuo šeimoje buvo tévas. \ ji visi žiuréjo
58
kaip i_(teisti), kuris gali smarkiai bausti. Motina. vaikai myléjo kaip
šeimos gerovés ir laimés _ (saugoti). Tuo metu Lietuvoje buvo
daug_(burtai), kurie gydé visokias ligas. Žmones tikéjo, kad kiek-
vienas gyvas padaras tuři savo_(globoti). Lietuviai ilgai gyveno at-
skiromis giminémis ir neturéjo vieno_(valdyti). Kai Lietuva valdě
_ (kunigas) Gediminas, šalies sostine tapo Vilnius. Gediminas
noréjo, kad Vilnius taptu. garsus, ir turtingas miestas, todél rašé laiškus ir siunté
_(šaukti) i ivairius Vakaru. Europos miestus. Jis kvieté atvykti i Vilniu.
_(amatas),_(pirkti)._(atvykti)
turéjo išmokyti lietuvius amatu. ir prekybos gudrybiii. Gedimino laikais pakilo _(miestas) gerové.
3. Sudarykite priežastinius veiksmažodžius iš duotujn budvardžin, daiktavardžin ir veiksmaio-džii{. Pateikite visas jn pagrindines formas. Irašykite reikalingqformq i tekstq
aiškus _ augti _
mažas _ degti _
stiprus _ gyti _
garbé _ nutilti _
turtas _ zuti _
Senovés lietuviai _ saul?, ménuli ir žvaigždes. Jie dirbo žem? ir
_jvairius gyvulius. Tais laikais burtininkai mokéjo_
visokias ligas. Mirusius žmones tada_ . Giminés vadas turéjo žyni,
kuris galéjo _ sapnus. Nepaklusnius žmones jie liepdavo _,
tačiau dažnai negalédavo _ tiesos žodžio. Lietuviai anksti pradéjo
statyti pilis, kurios_krašto gynyba. ir_priešu užpuolimo
pavoju. Kiekvieno kario pareiga buvo_savo krašta..
4. Sudarykite skaitvardžio vienas darinius ir irašykite juos i tekstq
Mindaugas buvo vienas iš Lietuvos kunigaikščiu Jis pasiryžo sukurti_
Lietuvos valstyb?. Nelengva jam buvo _Lietuvos žemes. Ne visi
m_suprato Mindaugo tikslus ir atkakliai jam priešinosi. Tačiau
Mindaugas sugebéjo sulipdyti Lietuva. i patvani politini _. Lietuvos
_Mindaugui buvo svarbiau už šeima., gimines ir draugus, todél visa.
gyvenima. jis buvo labai_.
59
5. Sudarykite veiksmažodžius su priešdéliu pri(si)- ir taisyklingai pavartokite juos sakiniuose (jei reikia, pakeiskite ju_ laikq ir valdomq linksni)
Zmonés séjo linus ir iš ju. ausdavo nuostabius audeklus. Miške jie medžiojo žvéris, řinko uogas ir grybus. Moterys namie verpé siůlus, vyrai droze medines klumpes, vaikai vydavo virves. Suauge vaikai statydavo naujus namus ir gyveno atskirai. Kariai dažnai traukdavo i žygius ir plěšdavo kaimymj turta.. Kad butu. lengviau gintis nuo priešu., ant kalni} statydavo pilis. Upémis atvykdavo pirkliai, kurie veždavo i Lietuva. druska,, geleži, stikla..
6. Nurodykite, kurie žodžiai yra sinonimai
Daiktavardžiai
išmintis múšis
draugas protas
kautynés šalininkas
gimtiné prievarta
jéga vainikas
karuna tévonija
Budvardžiai gabus
išmintingas
darbštus
galingas
silpnas
veržlus
energingas
bejégis
stiprus
protingas
uolus
talentingas
7. Irašykite i sakinius tinkamiausiq artimos reikšmés veiksmažodi Veiksmažodi pavartokite bú-tuoju dažniniu laiku
BQtasis dažninis laikas padaromas iš veiksmažodžio bendraties su priesaga -dav-. Asmenij galunés j tos pačios, kaip butojo kartinio laiko. j
vartoti, vartoja, vartojo - naudoti, naudoja, naudojo
Statybai ir kurui žmonés_miska.. Kariai músiuose_
ietis, kardus ir kalavijus. Senověs lietuviai maistui mažai_ daržoviij.
Burtininkai, gydydami žmones,_ivairius vaistus. Mintims reikšti jie
_magiškus žodžius.
mainyti, maino, mainé - keisti, keičia, keitě
Pirkliai_druska,, geleži ir stikla. j gintarži. Karalius dažnai_
savo pataréjus. Giminés vadas kartais _ belaisvius i arklius. Mušyje
žuvusi vyresni broli_jaunesnis.
60
. Parašykite šiu_ daiktavardžiu šauksmininko linksnioformas. Sugalvokite su jomis sakinin Vienaskaita . Daugiskaita
Jiminas _ _
ralius _ _
araliené _ _
igaikštis_ _
Jietuvis _ _
•pirklys _ _
valdovas _ _
Vilnius _
žmogus _ _
9. Tiesioging kalbq su kreipiniu pakeiskite netiesiogine kalba
r.................................................................................................................................................................................................................I
jKeičiant tiesiogine kalba. netiesiogine, autoriaus žodžiai tampa pagrindiniu sakiniu, veikéjo žodžiai j
j- šalutiniu sakiniu su jungtuku kad. Kreipinys (šauksmininko linksnis) virsta šalutinio sakinio]
] veiksniu, liepiamosios nuosakos formos - tariamaja nuosaka.
*............................................................•....................................................................................................................................................í
Pavyzdys: Tévas pasaké: - Vaikai, sutvarkykite kambarj! Tévas pasaké, kad vaikai sutvarkytí} kambari.
Valdovas isaké: - Kariai! Balnokite žirgus!_
Žynys pataré: - Kunigaikšti, statyk miesta, ant kalno.
Gediminas pasaké: - Palydovai, nakvokite miske._
Karalius pareikalavo: - Zyny, išaiškink sapnaj _
Kunigaikštis pakvieté: - Pirkliai, atvykite i Vilniu.!_ Mindaugas paprašé: - Karaliene, priimk svečius._
10. Išduotuju veiksmažodžiii sudarykite pusdalyvius ir padalyvius. Paskui taisyklingai pavarto-kite juos sakiniuose
I Padalyvis
j Esamasis laikas: esamojo laiko veiksmažodžio kamienas + -ant, -int j Butasis kartinis laikas: butojo kart. laiko veiksmažodžio kamienas + -us, -ius i Padalyvis reiškia aplinkybe, kylančia. iš k i t o (šalutinio) veikéjo veiksmo. Jei abieji} veikéjij Iveiksmas vyksta tuo pačiu metu, aplinkybe reiškiama esamojo laiko padalyviu. Jei pagrindinio j veikéjo veiksmas vyksta véliau už šalutinio veikéjo veiksma., aplinkybe reiškiama butojo kartinio I laiko padalyviu. Padalyvis taip pat vartojamas beasmeniuose sakiniuose.
Pusdalyvis
Vienaskaita Daugiskaita ! Vyriškoji giminé: bendraties kamienas        +       -damas -dami j Moteriškoji giminé bendraties kamienas      +        -doma -damos j Pusdalyvis reiškia aplinkybe, kylančia. iš to paties veikéjo kito veiksmo. Abu sakinio I veiksmai vyksta tuo pačiu laiku.
61
Veiksmažodis Padalyvis Pusdalyvis
Esamasis 1. BOtasis kart.l.     Vyriškoji gim. Moteriškoji gim.
aiškinti, -ina, -ino__
artéti, -éja, -éjo__
ižengti, -ia, -é__
kviesti, kviečia, kvieté__
stovéti, stovi, stovéjo__
vaikyti, vaiko, vaiké__
Gediminas,_j giria,, tikéjosi primedžioti daug žvériu ir paukščiu..
I giria._žmogui, čia sumažéjo žvériu. ir paukščiq.
Kunigaikštis,_sužeista. taura., labai pavargo.
_sužeista. taura., reikia buti labai atsargiam.
_nakčiai, kunigaikščiui darési baisu.
Naktis, vis_ir_, baugino kunigaikščio palydovus.
Tai staugé geležinis vilkas,_ant aukšto kalno.
Toli ir gerai matyti_ant aukšto kalno.
Zynys,_sapna., dar nežinojo naujojo miesto vardo.
Žyniui_sapna., kunigaikštis nutaré pastatyti nauja, pili.
Gediminas rašé laiškus,_atvykti i Vilniu. vis naujus žmones.
Gediminui_, i Vilniu atvyko daug nauju. žmoniu.
11. Iš duotiyu veiksmažodžin sudarykite veikiamosios rušies butojo kartinio laiko dalyvi ir pus-dalyvi. Paskui taisyklingai pavartokite juos sakiniuose
Veikiamosios rušies dalyvis Butasis kartinis laikas: bfltojo kartinio laiko veiksmažodžio kamienas + -es,-usi ! Šios formos dalyvis, kaip ir padalyvis bei pusdalyvis, gali reikšti laiko aplinkybf. Kaip irj pusdalyvis, dalyvis reiškia aplinkybe, kylančia. isto paties veikéjo kito v e i k s m o, bet j pusdalyvio reiškiamo veiksmo laikas sutampa su pagrindinio veiksmo laiku, o dalyvio reiškiamas j veiksmas vyksta a n k s č i a u nei pagrindinis veiksmas.
Veiksmažodis                                    Dalyvis Pusdalyvis
Vyrišk. gim. Moterišk. gim. Vyrišk.gim. Moterišk. gim.
atplaukti, atplaukia, atplauké _ _
išvykti, išvyksta, išvyko _ _
padéti, padeda, padéjo _ _
62
imti, priima, priémé _ _
usiiisti, nusiunčia, nusiunté _ _
uprasti, supranta, suprato _ _
ienyti, vienija, vienijo _ _
Mindaugas,_prieši} ketinimus, nutaré su jais tartis. _
ípasiuntinius pas ordino magistry, jis pasaké savo sžílygas. _krikštsi,
Mindaugas tikéjosi sustiprinti Lietuvos valstyb?. Ordinas, _ Min-
daugui gauti karaliaus karun^, paémé dali Lietuvos žemii}. Kunigaikštis,_
Lietuvos žemes, isigijo daug priešii. _i kar^, jis atsisveikino su savo
žmona. Vokiečiij pirkliai,_Baltijos jura, ikuré Livonijos ordin^.
12. Pavartokite naudininko linksni kursyvu išspausdinto sakinio veikéjui (subjektui) reikšti. Parinkite reikiamq padalyvio laikq
Pavyzdys: Saule tekějo. Prasidéjo garsusis Žalgirio mušis. - Saulei tekant, prasidéjo garsusis Žalgirio mušis.
Senas žmogus prabilo. Valdovas atidžiai klausési. - Senám žmogui prabilus, valdovas atidžiai klausési.
1) Vytautas valdé šaty. Lietuvos ribos sieké nuo Baltijos iki Juodosios jůros.
2) Karalius suteiké didel$ valdžiq bajorams. Valstiečiai tapo baudžiauninkais.
3) Jogaila tapo Lenkijos karaliumi. Lietuva su Lenkija sudaré unij^.
4) Karas pasibaigě. Lietuvoje prasidéjo ramybés metas.
5) Vytautas nusprendě vainikuotis Lietuvos karaliumi. Lenkai nutaré jam
sutrukdyti.
6) Vokiečiii pasiuntiniai keliavo i Lietuvq. Karaliaus karúna dingo.
13. Nusakykite logini veiksmo subjektq naudininku beasmeniuose sakiniuose
1) (Vytautas) reikéjo sudaryti taikos sutarti su Krymo totoriais.
2) (Lietuviai) truko jégu gintis nuo kryžiuočiii.
3) (Kunigaikštis) noréjosi tapti vieninteliu Lietuvos valdovu.
4) (Jis) labai tiko karaliaus vainikas.
5) (Žynys) užteko sumanumo išaiškinti sapn^.
6) (Gediminas) patiko žynio aiškinimas.
7) (Vaikai) nedera ginčytis su tévais.
8) (Jogaila) nusibodo valdyti šali kartu su Vytautu.
63
14. Pavartokite naudininkq netiesioginiam veiksmo objektui nusakyti
NAUDININKU pasakomas objektas, t.y. daiktas, asmuo, kuriam kas daroma, i kuri krypstaj veiksmas, po veiksmažodžhi atiduoti, atstovauti, děkoti, grasinti, kenkti, keršyti, paděti, pavydéti, \ patikti, tarnauti, trukdyti, vadovauti. I
1) Didel? Lietuvos dali Mindaugas turéjo atiduoti_(vokiečiai).
2) Ordinas padéjo_(Mindaugas) gauti Lietuvos karaliaus kariina,.
3) Daugelis kunigaikščiu. pavydéjo_(jis) karaliaus vainiko.
4) Broliai pasiryžo atkeršyti_(žiaurus priešas).
5) Iš vakaru_(Lietuva) grasino kryžiuočiai.
6) Karaliené padékojo_(ištikimas pasiuntinys).
7) Pasiuntiniai turéjo atstovauti_(Lietuvos valdovas).
8) Galinga Lietuvos valstybé trukdé_(kryžiuočiai) brautis i rytus.
9) Karalius vadovavo_(didelés kautynés).
10) Sutartis kenké_(jo santykiai su kaimynais).
11)_(užsienio pirkliai) patiko Lietuvos gintaras.
12) Mindaugas pasiryžo iki mirties tarnauti_(tévyné).
15. Pavartokite taisyklingq linksni po prielinksnio už
I Prielinksnis už su KILMININKU reiškia a) v i e t a. kokio nors daikto k i t o j e puséje
| (Jonas atsisédo už s t a l o), b) a t s t u ma, (Gyvenu už penkiu. kilometru);
i Su GALININKU šis prielinksnis rodo o b j e k t a., a) už kuri ar kuriuo atsilyginama
i (Jis nieko negavo už dar b q), b) su kuriuo lyginama (Tu esi geresnis už J ona).
1) Baltu gentys gyveno ir už_(Dnepras).
2) Kunigaikščiai buvo turtingesni už_(paprasti kariai).
3) Žmonés mané, kad dievai baudžia už_(nuodémes).
4) Baltu kultura nebuvo primityvesné už_(kitu Europos
tautu kultura).
5) Už_(karaliaus karuna) Mindaugui teko daug sumokéti.
6) Kai kuriuos kunigaikščius Mindaugas verte grobti žemes už_
_(Lietuvos ribos).
7) Livonijos ordinas isikuré vakaru pasienyje, už_(Dauguvos upé).
8) Lietuva tapo galingesné už_(daugelis Europos
valstybiu).
64
16. Irašykite i tekstq reikiamas praleistu veiksmažodžiuformas:
nepatikti, nepatinka, nepatiko; nepritarti, nepritaria, nepritaré; padékoti, padékoja, padékojo; patarti, pataria, pataré; priekaištauti, priekaištauja, priekaištavo; prilygti, prilygsta, prilygo; tarnauti, tamauja, tarnavo; trukdyti, trukdo, trukdé; tikti, tinka, tiko
Už Lietuvos himna. mes turime _Vincui Kudirkai. Jis parašé
„Tautiškos giesmés" žodžius ir sukuré melodija.. Tačiau giesmé valstybés himnu
tapo ne iš karto. Vieniems _ jos tekstas, kiti _
muzikai. Daugelis _Vincui Kudirkai dél ne visai taisyklingos
kalbos. Kai kas maně, kad himnui labiau_ Maironio „Kur béga
Sešupé". Giesmés priešininkai_komisijai gerai pagalvoti net ir po
to, kai ji buvo oficialiai pripažinta respublikos himnu. Po karo išlikti himnu
„Tautiškai giesmei"_tekstas, i kuri buvo šunku jrašyti Stalino varda,, ir
giesmés autoriaus asmenybé. Nuo 1950 iki 1988 metu Lietuva giedojo kita. himna,,
kuris ragino_Tarybu Sajungai. Tačiau naujasis himnas negaléjo
_„Tautiškai giesmei", kuri yra müsu. istoriniu tradiciju, nacionaliniu
vertybiu. dahs. Nuo 1988 metu vél visa Lietuva gieda savo senaji himna,.
17. Irašykite reikiamq neigini: ne, ne-, né, neL.nei
Žmoniu gyvenimas rusčioje gamtoje buvo labai_lengvas. Gamtos reiškiniu jie
_ suprato. Tada_vienas_žinojo, kas valdo pasauli. Žmogus maté, kad
_gyvuliai,_paukščiai,_augalai amžinai_gyvena. Jam atrodé, kad
viskas pasaulyje priklauso_nuo jo valios ar noru, o nuo kažkokios dievybés
galios. Todél senovés lietuviai tikéjo, kad šalia ju. gyvena visokios dvasios, kurios nesa žmonéms laime ar_laime, džiaugsma. ar_pasisekima.. Dievai ir dvasios _visada büdavo palankios žmonéms. Kartais_žyniai,_burtininkai
_galéjo su jomis susitarti. Jie buvo_kiek_galingesni už paprastus
žmones.
18. Ištaisykite linksnin vartojimo klaidas
1) Daug kartu, i Vilniu veržési priešai, bet pili niekas nejstengé paimti.
2) Atvykéliai negaléjo išmokyti lietuvius prekybos gudrybiij.
3) KaraUus turéjo atstovauti visa. Uetuviij taut^.
4) Laikyti karves, ožkas ir arklius senovés lietuviai dar negaléjo.
3. 657
65
5) Miske jie prisirinkdavo visokias gérybes.
6) Pamažu étné rastis tokie žmonés, kurie pradéjo mokyti kitus, kaip reikia dievus dékoti. Atsirado žyniai, burtininkai, kriviai ir vaidilos.
7) Rygos miestas buvo ikurtas vokiečiu. pirkliais.
8) Giminiu vadai dažnai traukdavo i káro žygius, prisipléšdavo turta., parsives-davo belaisvius.
9) Kryžiuočiai pasistaté naujas pilis Baltijos juros pakrantéje.
10) Mindaugas padékojo Livonijos ordina. už karaliaus karuna,.
11) Senojo tikéjimo liekanos Lietuvoje yra užsilikusios iki šixj dieni}.
12) Vilniaus miestas paminétas istoriniais šaltiniais 1323 metais.
13) Nugaléto valdovo giminés keršijo nugalétojži.
14) Vilniaus miesto ikurimas yra slepiamas amžiu migla.