Valstybė ir jos santvarka


   Norėčiau pradėti nuo valstybės definicijos. Politologinėje literatūroje galime rasti labai daug
definicijų/apibrėžimų. Valstybės definicija  yra labai svarbi, ypač – politinėje filosofijoje.
Tačiau susitarti dėl valstybės apibrėžimo yra svarbu ir šiandieninėje politologijoje. Galime
sakyti, kad nėra sutarimo dėl jos apibrėžimo.

   Bendrai imant, valstybė yra žmogaus sukurta konstrukcija: ji apima teritoriją, kurioje gyvena
tam tikra žmonių grupė – tauta. Tautą suprantame kaip istorišką (?), kultūringą, politinę /
politizuotą žmonių grupę, kurios narius sieja bendra istorija, tikėjimas arba religija, o taip pat
teritorija ir tapatybė.

   Šiandieniame pasaulyje priskaičiuojama apytikriai du šimtai valstybių. Esama didelių, vidutinio
dydžio ir mažų valstybių.

   Pagal valdymo formą galime skirti monarchijas ir respublikas. Kitas skirstymas būtų į
demokratijas ir totalitarizmus arba autoritarinius režimus.

   Visoms valstybėms svarbiausia yra galia. Demokratijoje skiriame tris galias: įstatymų
leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Demokratijoje šios galios turi būti griežtai atskirtos.

    Vykdomoji valdžia – tai visų pirma vyriausybė, t. y. [tai yra] ministras pirmininkas ir jo
vyriausybė. Vyriausybės kabinetą sudaro ministrai. Ministrai vadovauja ministerijoms; ministerija
yra tarnautojų grupė, kuri stengiasi realizuoti įstatymus – taigi faktiškai vadovauja valstybei.
Svarbiausios ministerijos yra šios: vidaus reikalų, užsienio reikalų, sveikatos apsaugos, finansų,
gynybos, aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo, teisingumo ir kultūros ministerija.

   Specifinė yra prezidento funkcija. Prezidentinėje demokratijoje jis turi daugiau įtakos. Bet
tipiškose parlamento demokratijose prezidentas atlieka visų pirma reprezentacinę funkciją.

   Antroji galia - įstatymų leidžiamoji. Įstatymų leidžiamoji valdžia kontroliuoja vykdomąją, bet
jos pirminė funkcija yra įstatymų leidyba, taigi įstatymų leidžiamasis procesas.