Tos vietelés jau visur taigo nusirédé, Kadjos nei žagarmsausi^siubuodami barška. Ten, kur meškins ant kelmy bites kopinéjo, O mešká vaikus glupus murmédama žindé; Ten, kur briedžiai draskančiij vilki^ nusigando, _0 vilkai savo veisle kaukt ir plést pamokino; Ten, kur vanags su vaikais daug sulesé vjštij, Ir varnai pulkajs ž^syčius pavogé rnusij, -Ten, žiurékit, ten džiaugsmai taipo pasidéjo, Kad tikt varnos dar biaurybe rudenio garbin, O paukšteliai su dainoms ankštaj^pasisléjDé Jrgi be rQpesčiij^šaltai sapnuodami miegti.
Ak, daržy grožybésjus su savo žojeléms, JQs kvietkelés jaunos, jus gi pavasario šlové, Ak, kur dingo jus puikums su savo kvapeliais! Vei k^ sodai mums margai žydédami rodě, O ka. vasara mums po tam augindama siQlé, Tas visas gérybes jau kampe pakavojam Irgi su puodais arskauradoms virdami valgom. O jus žgsys, jus niekus pliuškédamos antys,
Eikit, maudykités, pakol dar atviros upés. Jus gaidžiai su vjštomsjr kas rnéžinj krapštot, Békit, skubinkités ben karta, dar pasilinksmint. Ale nedjngokit, kad mes dél alaso mielo Ar děl jus dairuj šventy jus šeriame tvartuos; Ne, mes dél mésos tiktai jusu giriame bals^.
Tikt dyvai žiurét, kaip moters dilina stungius, Ir baisu klausyt, kad bobos tarškina puodus. Gryta sjí Pime kampuoto titnago ieško, O Selmyké sau iš autij purvelj svilin. Bet Katryné su Berge skaurada. šiuruoja Ir, kad daug ugnies ben veik po katilu degty, Su pilvotais zubais vis j kamina^ pučia. _Jeké su Maguže džiovint^ pagalj skaldo, O Enskys sausos malkelés atneša glébj. Ale Dočys nenaudélis, pas kakalj šilt^ Snausdamsjr zubus laižydams, édesio tyko; Nes Asté pietums nupenét^ sutina gaidj Ir kelis kviečiij plyckus j kakalj šauja.