TREČIOJI DALIS IŠ PRAEITIES IKI ŠIIJ DIENIJ A. PAPROČIAI, TRADICIJOS, APEIGOS, ŠVENTÉS Papročiai yra iprasti žmoniu poelgiai, kurie ilgainiui tampa visuomenés ar jos didesnés dalies gyvenimo norma. Zmogus auga tam tikroje aplinkoje, toděl perima jos papročius ir nedaug tegali juos pakeisti. Papročiai, kurie perduodami iš kartos i karta., virsta tradicijomis. Tradicijij niekas specialiai nekúria, jos gimsta ir rutuliojasi per ilgus dešimtmečius ar net šimtmečius. Tradicijos pasireiškia tam tikromis apeigomis, atliekamomis ivairiu. švenčin proga. Lietuviu papročiai, tradicijos ir su jomis susijusios apeigos susiformavo la-bai seniai, dar pagonybés laikais. Ilgainiui kito ju prasmé ir forma, tačiau tauta iki šiij dienij išsaugojo tas tradicijas ir apeigas, kurios sudaro prasmingiausia. jos gyvenimo dali. B. KÚČIU IR KALĚDU ŠVENTÉS Senajame liaudies kalendoriuje šios šventés buvo senuju. metu palydéjimas irnaujuju sutikimas. Gruodžio 24-osios naktis pati ilgiausia, o nuo 25-osios saulé sugrjžta, ir dienos ima ilgéti. Kučias lietuviai šventé dar iki krikščionybés jvedimo. Šios šventés vardas yra kiles iš ritualinio patiekalo pávadinimo. Valgis taip ir vadinosi - kučios. Ji ga-mino iš kviečiu ar miežiu kruopij, pupu. su aguonu, pienu ir vaišino protéviu. véles. Kůčiu diena ypatinga. Iki vakarienés visi stengiasi užbaigti svarbiausius dar-bus. Daugiausia dirba moterys - joms reikia pagaminti valgi Kučiu vakarienei bei Kalédoms, sutvarkyti namus. Kůčiu stalui visi patiekalai ruošiami iš augaliniu. produktu ar žuvies. Visoje Lietuvoje kepa préskučius (kúčiukus). Jie kepami iš mielinés kvietiniu milty tešlos. Préskučiai valgomi užpilti su aguonpieniu arba kisieliumi. Sésti prie Kůčiu stalo svarbu švariems. Negalima pyktis, reikia atleisti kai-mynams ir artimiesiems padarytas skriaudas, o svarbiausia - butina gražinti visas skolas. Kučiu diena. valgoma mažai, visi laukia vakarienés. Senovéje prie stalo 69 sésdavo patekéjus Vakarinei žvaigždei. Šeimininkas atnešdavo šieno ir paklodavo ji ant stalo. Tada šeimininké užtiesdavo stala, gražiausia balta staltiese ir nešdavo valgius. Paprastai budavo 12 patiekahj - tiek, kiek metai turi ménesiu. Seniausias šeimos narys arba šeimininkas pasveikindavo visus, padékodavo už metu derliu, po to laužydavo ir dalydavo duona.. Valgydavo visi rimti, susikaupe. Pavalge stalo nenukraustydavo, nes tikéjo, kad nakti ateis mirusiijju vélés. Joms per Kučias budavo rodoma ypatinga pagarba. Šeimininkas po truput; visy valgiu nešdavo i tvar-ta. gyvuliams. Sitaip buvo norima parodyti savo ir gyvuliij panašuma.. Šienas po staltiese tikriausiai irgi turéjo rodyti, kad žmonés ir gyvuliai minta taip pat. Ryto-jaus diena. ta, šiena. išdalydavo gyvuliams. Krikščionybés laikais šieno klojimas po staltiese buvo susietas su Kristaus gimimu ant šieno. Labai idomus Kúciu nakties burimai. Vakarieniaudami šeimos nariai traukia iš po staltiesés šiaudus ar šiena.: kas ilgiausia. ištrauks, tas ilgiausiai gyvens. Mergi-nos béga ; kiema. ir klauso šunu. lojimo: kurioje puséje loja, iš tos pusés vyra. gaus. Nesa iš kiemo malku glébi ir parnešusios j troba. skaičiuoja: jei pora - ateinančiais metais ištekés, jei poros néra - dar reikés palaukti. Bando per vartus ar namo stoga. spirti bata.: i kuria. pus? batu nosis atsisuks, j ta. puse nutekés. Sakoma, kad Kúciu naktis pilná keistenybiij: dvylikta. valanda. gyvuliai praděda tarp saves kalbéti, tik žmonéms negalima ju šnekos klausytis - jei išgirsi ju kalba., mirsi. Vanduo, sako, vynu virsta, tik labai trumpam - net ir norédamas jo neparagausi, nespési. Kalédu ryta. visi keliasi anksti ir nukrausto stala.. Pirma. Kalédu. diena. šeima paprastai búna namie, pasakoja vienas kitam, ka. nakti sapnavo, nes tiki, kad Kalédij nakties sapnas išsipildys. Lietuviai nuo seno tiki magiška sveikinimu. ir linkějimu galia. Todél seniau visi nekantriai laukdavo kalédotoju. Svarbiausias kalédotoju tikslas budavo aplankyti visus kiemus, pasveikinti šeimininkus, palinkéti jiems sveikatos, gero kitij metu derliaus. Kalédoti eidavo jauni vyrai ir merginos, jvařriai persirenge, dažnai su kaukémis. Už linkéjimus šeimininkai kalédotojus vaišindavo ir apdovanodavo. Kartais iš trobos i troba. eidavo Kalédu senis - Kalěda. Jis girdavosi, kad nesa pilná, maiša. turto, derliaus ir laimés. Ivedus krikščionybe, kalédojimo apeigas émé atlikinéti kunigai. Kalédos pilnos ivairiu. tikéjimu, orvj spějimu, pavyzdžiui: „Jei Kalédu ryt^ oras giedras, gerai derés linai"; „Jei per Kalédas lyja, karvés tais metais daug pieno duos"; „Kalédu ryta, negalima nieko laužyti, nes tais metais gyvuliams kojos luš". Per Kalédas prasideda gamtos atgimimas: ilgéja dienos, trumpéja tamsusis paros laikas. Baigiasi senieji ir prasideda naujieji metai. 70 C. UŽGAVÉNÉS Užgavénés - žiemos palydu šventé. Anksčiau užgavénes Lietuvoje šv?sdavo tris dienas (sekmadieni, pirmadienj ir antradienj), o véliau ir iki dabar - tik an-tradieni 46 dienos prieš Velykas. Svarbiausias užgavéniu bruožas - linksmumas. Kaimai per užgavénes virsdavo savotišku teatru. Iš vieno kaimo i krta. vaikš-čiodavo persirengéliai. Dažniausiai persirengdavo žydais, čigonais, ubagais. „Zy-dai" rengdavosi išverstus kailinius, dédavosi kuo baisesnes kaukes iš popieriaus, tošies ar avikailio. „Cigonai" budavo be kaukiu, bet veida. išsitepdavo suodžiais, rengdavosi ryškiai ir spalvingai.vDaug pokštu. prikrésdavo „velnias", kuris pa-prastai budavo persirengéliij vadas. Jei kuris nors šeimininkas nenori isileisti persirengělii} i namus, „velnias" užšoka ant stogo ir užkemša kamina.. Tada dumai ima veržtis i vidí}, ir šeimininkas nori nenori turi visus isileisti, vaišinti blynais, mésa. Persirengéliai linksmai dainuodavo, pokštaudavo, šokdavo, triukšmaudavo. Iš jdomesniu užgavéniu personažu dar galima paminéti „arkl;", „oži", „gerve", „More" ir kitus. Visos kaukés - senovinio ritualo liekanos. „Moré", pavyzdžiui, buvo moters iškamša, kuria. visa. diena. vežiodavo po kaima., o vakare sudegindavo arba paskandindavo. Ji galéjo simbolizuoti vaisingumo dievybe, kurí budavo tam ir sunaikinama, kad vél atgimtu.. Jos sunaikinimas - tai apsivalymas. Kartu su su-deginta ir paskandinta baidykle buvo išvaromas blogis, vargas, nelaimés, o kartu ir visiems nusibodusi žiema. Per užgavénes yra paprotys daugybe kartu valgyti. Paprastai ta. diena. val-gydavo 7, 9 ar net 12 kartu. Svarbiausi patiekalai - mésa ir mieliniai blynai. Mésos privirdavo ir blynq prikepdavo tiek, kad ne tik savo šeimai užtektu., bet ir svečius turétu kuo pavaišinti. Užgavéniu papročiai Lietuvoje iki šiol neužmiršti. D. VELYKOS Kas gi nesidžiaugia pavasariu? Džiaugési atgimstančia gamta ir musu. pro-téviai - juk gamta jiems teiké ir maista., ir drabuži, ir apava.. Todél nutirpus snie-gui ir pradéjus dygti žolei, jie šventé pavasario atéjima.. Ivedus krikščionyb?, ši šventé buvo susieta su Kristaus prisikélimo švente. Velyku švenčiu. ciklas prasideda Verbu, sekmadieniu. Tai Didžiosios savaités pradžia. Pasák Biblijos, ta. diena. Kristus ijojo i Jeruzale, ir žmonés jam po kojomis 71 klojo palmiij šakeles. Tam jvykiui atminti ir šventinamos verbos. Lietuvoje verbos ir su jomis susijusios apeigos turi dar gilesnes šaknis, o butent - pagoniškaji medžiu kulta.. Medžiai, kurie anksčiausiai praděda sprogti, buvo laikomi magiškais. Tai žilvitis ir blindé. Išskirtinémis savybémis lietuviu tikéjime pasižy-méjo beržas ir kadagys. Iš šiu. medžiu saku. sudaryta puokšté ir buvo verba. Vilniaus kraste verbos nuo seno daromos iš ;vairiu augalu: avižu ir rugiu varpu, smilgu ir nendriu, šamanu ir konkoréžiu, barškučiu, sausučiu, katpédžiu. Augalus verboms renka vasara., kai ju stiebai stiprús, netrapus, o žiedai ryškiausi. Samanas rauna vélai rudeni, o nendriu viršunes pjauna, kai užša.la ežerai. Dabar Vilniaus verbos yra laikomos liaudies meno kuriniais ir lyginamos su tautinémis juostomis, prijuostémis, medinémis šventuju skulptúrélémis. Jomis daugelis puošia kambarius ne tik Lietuvoje. Verbu sekmadieni visi nesa verbas i bažnyčia. pašventinti. Lietuvoje yra ži-nomas paprotys šventintomis verbomis plakti vienas kita.. Žmonés tikéjo, kad šventinta verba išvaro ligas, tinginyste, padeda išlikti jauniems ir sveikiems. Šitas pavyzdys rodo, jog senovés lietuviai tikéjo ypatingu medžiu ir ju saku gyvybingu-mu, kuris persiduodavo plakamam žmogui. Sventintas verbas, parsineše iš bažny-čios, užkišdavo po lubu balkiu ar už šventu paveikslu ir laikydavo metus, kol par-sinešdavo nauja.. Po Verbu prasideda Didžioji savaité. Žmonés tvarko sodus, kiemus, trobos vidu. Moterys viska išskalbia, nuplauna lubas, sienas, langus, iššveičia grindis. Visus darbus reikia baigti iki šeštadienio pietu. Didžiojo šeštadienio vakare dažo ir margina kiaušinius. Lietuvoje kiaušinius margina dažniausiai dviem budais - karš-tu vašku arba skutinéja stiklu, peiliu ar kitu aštriu daiktu. Tokie marginti kiauši-niai vadinami margučiais. Lietuvišku margučiu ornamentas labai senas: saulutés, ménuliukai, žiedeliai, ratukai, rutelés, žalčiukai ir kiti motyvai, kadaise vartoti puošti senajai keramikai ar metalo dirbiniams. Seniau moterys tikéjo, kad kiaušinius reikia dažyti tik namie. Jeigu dažys ne namie, tai vištos eis déti kiaušiniu pas kaimynus. Žmonés mané, kad kiaušiniai turi ypatingos galios: suteikia sveikatos, apsaugo nuo ligu ir blogos akies. Margutis simbolizavo gamtos prisikélima., gyvy-bés atsiradima. ir vaisinguma. Kiaušinius pirmiausia valgo per Velyku pusryčius. Prieš valgydami kiaušiniais susidaužia: vienas kiaušinj laiko smailiuoju galu i viršu, o kitas savo margučiu daužia viena. ar kelis kartus. Daužaujama paprastai ratu. Tvirčiausia. kiaušini palieka nesuvalgyta_. Pirma. Velyku diena visi žmonés ilsisi. Grjže iš bažnyčios ir sočiai papusry-čiave, vyrai ir vaikai paprastai renkasi išbandyti, kieno margutis stipriausias. Vieni margučiais daužauja. Sumušta. kiaušini pasiima tas, kieno buvo stipresnis. Kiti 72 mégsta margučius ridinéti. Tam reikia pasirinkti patogia. lygia. vieta., pastatyti loveli (iš tošies ar kartono) ir tuo loveliu iš eilés leisti kiaušinius. Kieno kiaušinis atsitrenkia j jau gulinti, tas pasiima abu. Dar müsij amžiuje buvo gyvas lalavimo paprotys. Lalavimas - tai apeiginis kiemií lankymas ir sveikinimas su ateinančiu pavasariu. Nuo pirmos Velyku die-nos iki kitos dienos vakaro lalauninkai - jauni kaimo vyrai, pasiém? muzikos in-strumentus, - eidavo per kiemus ir visus sveikindavo dainomis - lalinkomis, kuriu pavadinimas kil?s iš priedainio „vai lalu lalu". Jie linkédavo sékmés, laimés ir už tai prašydavo dovanii. Vieni lalauninkus apdovanodavo margučiais, kiti duodavo mésos, pyrago, vaišindavo alumi. Lalauninkai šventiškai nuteikdavo visus namus, todél dovánu niekas nešykštédavo. Velyku dienos pilnos buřtu, visokiausiu draudimu. Pavyzdžiui, negalima šluoti pirkios. Kodél? „Ogi, - aiškino vieni, - vištos daržus kapstys". Kiti maně, kad visus metus bus tušti aruodai, treti - kad visu metu laime iššluosi. Tas, kas no-réjo didesnis užaugti, turéjo vienplaukis pastovéti lietuje. Iš Velyku oro spějo, ko-kie orai bus tais metais. Sakydavo: „Jei Velyku ryta. lyja, metai bus blogi ir šlapi", „Jei per Velykas atlekia vieversys, bus labai geras ruduo", „Jei per Velykas šala, šals ir gegužés ménesj". Idomüs ir jvairüs senieji lietuviu velykiniai papročiai. Daugeli ju iki šiol išlaiké seni žmonés, dar daugiau ju prisimena - tik reikia senukus pakalbinti, išklausinéti. E. JONINÉS Jonines Lietuvoje švenčia birželio 24 diena.. Bet ši data nusistovéjo tik pereito šimtmečio pabaigoje. Anksčiau ši šventé buvo vadinama Rasös, arba Kú-poliii, švente, tik věliau ji buvo sutapatinta su švento Jono diena. Birželio 22 diena. saulé pasiekia aukščiausia. taška, ir tada ateina trumpiausia naktis. Lietuvoje sau-légrjža sutampa su augmenijos branda - viskas veša, žaliuoja. Keista ir paslaptinga Joniniu naktis. Žmonés pasakoja, kad ta. nakti siaučia visokios antgamtinés jégos, kurios nori pakenkti žmogui, gyvuliams ir augalams. Todél šventés išvakarése iš ganyklu anksčiau pargindavo gyvulius ir uždarydavo tvařte. Ant tvoru prieš tvarto duris prikaišiodavo dagiu, dilgéliu, kad raganos, einančios pas gyvulius, susibadytu. Rytu Lietuvoje tvarto duris užremdavo akéčio- 73 mis, o prie slenksčio padédavo veidrodj ir klumpes. Ragana, save pamačiusi, turéjo pasibaiséti ir, bégdama iš kiemo, užkliuti už klumpiij ir kojas išsisukinéti. Joniniij išvakarés - pats geriausias laikas rinkti žoles. Žolynu. rinkimas va-dinamas kupoliavimu, o surinktos žolés - kupolémis. Surinkta. puokšte ar vainika. iškeldavo prie vartij. Iš devyniij rušiu žoliy merginos pindavo vainikus ir stengda-vosi juos per galva^ užmesti ant medžio: iš kelinto kSrto užmes, po tiek metu. ištekés. Vainikus dédavosi po pagalve, norédamos susapnuoti savo busima. výra.. Buvo manoma, kad kupolés gali apsaugoti nuo gaisro, piktu jégu, todél jomis puošé namus, kaišé pastoges. Jaunimas t^ naktj neužmiega iki pat aušros, nes sakoma, kas šventés naktj neužmigsia_s, igysi^s stebuklingos galios. Zmonés susirenka gražiausiose vietose -ant kalneliij, paupiuose, pamiškése. Sukuria didelj lauža., vaišinasi. Prie laužo soka, dainuoja, šokinéja per ugn;. Per lauža. šokinéja ir jauni, ir seni, nes nori pasi-semti jégu ir sveikatos. Mat Joniniq ugnis stebuklinga: sakoma, kad ji apvalo dva-sia., gydo, suteikia jégu, gali padidinti javy derliu. Šventés išvakarése jprasta švariu vandeniu užgesinti židinius, o paskui vél juos ikurti ugnimi, parnešta iš Joniniu laužo. Prasmingas Joniniq paprotys - leisti i vanden; vainikélius. Jei vaikino ir merginos vainikéliai plaukdami susilies, tais metais jie susituoks. Svarbiausias Joniniu. momentas - paparčio žiedo ieškojimas. Sako, paparčio žiedas pražyst^s vidurnakti ir žydjs tik akimirksni. Jis pasiroda.s tik labai geriems žmonéms ir tik viena. kart^ gyvenime. Tas, kas surasiqs žied^, tapsi^s ne tik tur-tingas, bet ir viska, žinantis, suprasias gyvuliq ir paukščiu kalba.. Stebuklingo žiedo, sako, reikia. ieškoti ne büriu, o kiekvienam atskirai. Kai tik t^ žiedq surasi, tuoj pat reikia ji nuskinti ir greitai paslépti i viena. kurj nors piršt^, prapjovus delna.. Stebuklinga ir Joniniu ryto rasa. Nusiprauses ir išsivoliojes rasoje, büsi kaip iš pieno plaukes. Po ras^ braidydavo ligoniai, norédami pasveikti. Bet piktose ran-kose rasa gali tapti pavojinga. Jei nori iš kaimyno karvés atimti piena., dar saulei netekéjus, turi nueiti i kaimyno pieva. ir vilkti per ras^ audekla.. Po to t^ audekl^ turi išplauti vandenyje, o vandeni sugirdyti savo karvei. Tada tavo karvé duos daug pieno, o kaimyno - mažai arba visai neduos. Joniniu ryt^, vos prašvitus, šeimininkai eidavo apžiuréti javu. Kuo didesné büdavo ryto rasa, tuo didesnio tikéjosi derliaus. Po didelés šventés prasideda dideli darbai. Po Joniniu. visos lankos pakvim-pa šienu - prasideda šienapjuté. 74 F. VÉLINÉS Vélu rudeni medžiai meta lapus, vysta gélés, i šiltuosius kraštus išskrenda paukščiai. Gamta rengiasi žiemai, kad, ja. pergyvenusi, vél atgimtu. Žmonés, kaip ir visa gamta, gimsta, užauga, pasensta ir miršta. Mirtis nuolat přiměna, kad jai visi žmonés lygus: vieni ateina, kitiems reikia išeiti. Musu. ateitis - tie, kurie gimsta, musil praeitis - smélio kalneliuose sugule senoliai. Jiems pagerbti skiriama Véliniu šventě, kuri švenčiama vélu rudeni - lapkričio 2 diena.. Véliniij kilmé siejama su lietuviu. ir daugelio křtu žemdirbiu tautu. tikéjimu, kad, mirštant žmogui, nuo jo kuno atsiskiria vélé, kuri paskui bendrauja su gyvai-siais, juos lanko. Lietuvoje véliu garbei rengiamos šventés tradicija siekia pagony-bés laikus. Rudeni, nuémus nuo lauku. derliij, bůdavo rengiamos vaišés kapiněse arba namuose. Pagerbdami mirusiuosius, žmonés melsdavosi prie vaišémis ap-krauto stalo arba nešdavo maisto ir gérimu. i kapines. Vaišémis jie norédavo pasi-gerinti véléms, kad šios nepyktu ant gyvuju ir jiems nekenkni. Net ir praslinkus keliems šimtams metu po krikščionybés jvedimo, Vélines Lietuvoje šventě pagal pagoniškus papročius. Tačiau laikas bégo, ir, isigalint krikščionybei, ši šventé iga-vo nauju bruožu. Vélinés švenčiamos Lietuvoje iki dabar. Tai susikaupimo, susimastymo diena. Artéjant šiai šventei, žmonés škuba aplankyti savo artimuju kapu. Kapu kau-buréliai sumirga rudeniniais žiedais, o Véliniu nakt; visos kapinés skgsta žvakiu šviesoje. Senovés žemdirbiai tikéjo, kad ugnis pritraukia mirusiuju véles. Ugnis simbolizuoja dvieju pasauliu - gyvuju ir mirusiuju - amžina. ryšj. Zvelgdamas i véjyje plevenančia. ugnele, žmogus valandélei užmiršta save, pajunta šio pasaulio trapuma., darosi geresnis. Sušildyta žvakés ir širdies liepsnos, nurimsta ir vélé. Ji tarsi pajunta, kad tebéra gyva savuju ar artimuju prisiminimuose. 75 AR SUPRATOTE TEKSTA? Atsakykite i klausimus rastu arba íodiiu. Raidě skliausteliuose rodo reikalingq tekstq. 1. Kas yra Kalédos ir Velykos? (B, D) a) papročiai c) tradicijos b) šventés d) apeigos 2. Per kokias šventes labiausiai pager-biami mirusieji? Papasakokite kaip. 3. Ka. reiškia „kalédoti"? (B) 4. Kas yra „lalauninkai"? (D) 5. Kas yra Mores deginimas? (C) 6. Kodél Kučiu patiekalij turi buti dvylika? Kokie tai patiekalai? (B) 7. Kas yra vainikij leidimas i upe? (E) a) apeiga c) šventě b) paprotys d) tradicija 8. Kokios šventés susijusios su saulés ciklu? (B, E) a) Užgavénés c) Joninés b) Velykos d) Kalédos 9. Kas yra „persirengéliai"? (C) TRUMPI PAAIŠKINIMAI 10. Kas yra „kupolés"? Kaip jos renkamos? (E) 1 l.Per kokias šventes mergaités buria ateitj? Papasakokite kaip. (B, E) 12. Kokios šventés išvakarése diena ilgiausia, o naktis trumpiausia? (E) a) Velykii d) Véliniij b) Užgavéniu e) Kučiu c) Joniniu. 13. Per kokias šventes valgoma daugiausia mésos? Kada jos negalima valgyti iš viso? (B, C) 14 Kokie valgiai valgomi per Velykas? (D) 15. Kokia lietuviška šventé pati linksmiausia? (C) 16. Kurios tradicijos išlaikytos iki šili dienu? (F) 1. Daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodžiij supriesagomis -im(as) ir -ym(as), yra abstraktai ir reiškia veiksmij arba procesy pavadinimus. Iš kiekvieno veiksmažodžio bůtojo kartinio laiko formos galima sudaryti tokio tipo abstrakty. Priesaga -ym(as) dedama tik prie tu. veiksmažodžii}, kurie bendratyje turi priesaga -yti, plg.: baígti - baigimas, lydeti - lydejimas, skuti-neti - skutinejimas, vaišinti - vaišinimas; bet darýti - därymas, dažýti - däžymas. Taip pat plg. kláusti - kláusimas, klausýti - klaúsymas. Kartais abstraktai igauna konkrečias reikšmes ir tampa daugiareikšmiais žodžiais, plg.: vežimas - veiksmažodžio vežti abstraktas ir vežímas - priemoné kam nors vežti. 2. Daiktavardžiai, padaryti iš kitij daiktavardžiu. su priesagomis -in(é) ir -id(ě) reiškia v i e t % kurioje yra daiktij, pavadintij pagrindiniu žodžiu: málkiné - vieta (pastatas), kur sukrautos malkos; svíestiné - vieta (indas), kur sudétas sviestas; arklidé - vieta (pastatas), kur stovi arkliai; žvakidé - vieta, kur jstatyta žvaké. 76 3. Sudurtiniai daiktavardžiai, sudaryti iš daiktavardžio ir veiksmažodžio, kai ju veiksmažodis rodo veiksma., o daiktavardis - kas ta. veiksma. atlieka arba i ka. tas veiksmas nukreiptas, yra asmenij, j r a n k i u ar v e i k s m upavadinimai: angliakasys (angli kasti) - žmogus, kuris angli kasa, žemdirbýs (žeme dirbti) žmogus, kuris žeme dirba; bulviäkasé (bulves kasti) - jrankis (mašina), kuriuo kasamos bulvés, stáltiesě (stala, tiesti) - daiktas (audeklas), kuriuo tiesiamas stalas; sauletekis (saulei tekéti) - veiksmas (ar laikas), kai teka saulé, šienapjuté (šienq pjauti) - veiksmas (ar laikas), kai pjauna šiena.. 4. BOdvardžiai, padaryti iš daiktavardžiu su priesaga -išk(as, -é), vartojami reikšti: a) panašuma., lyginima_su daiktavardžiu pasakytu dalyku (draúgiškas žmogus, výriškas dárbas, šúniškas gyvěnimas); b) r u š i n e ypatybe (pagóniškas paproťys, lotýniškos raldés, lietúviški žôdžiai). 5. Veiksmažodžiai, padaryti iš kitu. veiksmažodžiu. su priesagomis -au(ti), -y(ti), -sty(ti) ir -iné(ti), yra k a r t o t i n i a i (iteratyviniai), t.y. reiškia veiksma., kuris vyksta daug kartu,: rekauti, rekauja, rekavo - daug kartu ir smarkiai rékti, láužyti, láužo, láužé - daug karty laužti, pjáustyti, pjáusto, pjáusté - daug kartu pjauti, skutineti, skutineja, skutinejo - daug karty, bet nestipriai skusti. Kartais kai kuriose veiksmažodžiu šaknyse pasikeičia balsis: raikýti, ralko, raiké„da.ug kartu riekti (duona.)", šukauti, šukauja, šukavo „daug kartu šaukti". 6. Savoka „valyti + skystis"nusákomi šiais veiksmažodžiais: pláuti, pláuna, plóvé (rankas, langus, indus), praústi, praúsia, praúsé (vaika., veida.), švetsti, šveičia, šveíté „ stipriai, energingai plauti"(indus, grindis), skaíbti, skaíbia, skaíbé (drabužius, patalyne), velé'ti, veleja, velejo „skalbti prie ežero ar upés", mazgóti, mazgója, mazgójo (rankas, veida., drabužius). t -~ - 7. A u g a 1 u daliu pavadinimai (iš apačios i viršíj): šaknis, -iés; stíebas, -o (javu, gělhi, zolii{); kamíenas, -o (medžiii); viršuné, -és; saká, -ôs; läpas, -o; žíedas, -o; várpa, -os (javu, smilgu). 8 Keletas g i m i n i š k u žodžiy lizdy: piětus, piětryčiai, pietáuti, -áuja, -ävo; príešpiečiai, priešpiět, pietinis, -ě, piětvakariai; rýtas, rytaí, pusryčiai, pusryčiáuti,'-áuja, -ävo, rytinis, -é, rytójus, rytój, porýt; väkaras, vakaraí, väkar, išvakarés, vakarélis, vakariéné, vakarýkštis, -é, vakarinis, -é, vakarôp. 9. Homonimu pora: a) kúrti, kúria, káre - daryti, kad degtu. (ugni, lauža., krosni); b) kúrti, kúria, káre - daryti, kad atsirasUj, pradétu. egzistuoti (valstybe, romana.). 77 10. Keletas daugiareikšmiij žodžiij: a) daiktavardžiai: akis,- iěs 1) regéjimo organas; 2) tinklo skylé; 3) žiedo papuošalas; 4) metaf. dangaůs ákys = žvaigžděs; ausis, -iěs 1) klausos organas; 2) išsikišusi daikto dalis (puodo, puoduko); liežúvis, -io 1) skoriio organas; 2) metaf. kas panašus j ji (ugnies, bangij); 3) pl. metaf. ilgi žmoniii liežúviai = apkalbos; nósis, -ies 1) uoslés organas; 2) priekiné daikto dalis (laivo, bato). b) veiksmažodžiai: sprógti, sprógsta, sprógo 1) dalytis j dalis nuo jtampos iš vidaus (bomba sprógo); 2) atsirasti augalo lapui ar daigui; 3) metaf. gala. gauti (koks gimě, tóks ir sprôgs); veřsti, veřčia, veřté 1) daryti, kad kas nors butij horizontalioje padétyje (audrá medžiús veřčia); 2) daryti, kad kas nors tapttj kitoks negu buvo (veřté baudžiáuninkais); 3) daryti, kad išoriné puse taptij vidine (káilinius veřsti); 4) daryti, kad butu ko daug ir be tvarkos (viska, veřčia i krůvq); 5) taikyti prievarta. (veřté žmónes daug dirbti); 6) vienos kalbos teksta. pateikti kita kalba (veřsti knygás). 11. Frazeologizmas kaip iš pieno plaukes reiškia „labai gražus". TAISYKLINGAIIŠTARKITE 1. Daiktavardžiu. linksniiiformas: Vienaskaita Vardininkas bité šveňté žväké gélě vélě žolě Inagininkas bité šventé žvaké gélé vélé žolé Vietininkas bité j e šveňtéje žväkéje géléjé věléjě žoléjé Daugiskaita Vardininkas bités šveňtés žväkés gělés vělés žólés Naudininkas bitéms šveňtéms žväkéms gélems vélems žolems Galininkas bités šventés žvakés gélés vélés žolés 2. Skolintus žodžius (skolinius): Vienaskaita Vardininkas blýnas čigónas rituälas teätras Inagininkas blynú čigonú rituálu teatru Vietininkas blyné čigoné rituále teátre Dauj úskaita Vardininkas blynai čigônai rituälai teätrai Naudininkas blynams čigônams rituälams teätrams Galininkas blynús čigonús ritualús teatrús 78 3. Žodžius su skirtingu kirčiuotu skiemeniu: gěra - gerá: Kaip gěra búti jaunám/ - Mótina visada gerá gele - gele: Rütä yrä nekaltýběs g é l ě. - Kíek táu kaftij bité gele? kalbá - kalba: Graži ir skambi lietúviij kalbá. - Argi gyvulia! kalbal kar ti - kár ti: Möre reíkia kár ti. - Grietiné búvo kar ti. nämo - namö: Mědis áuga prie námo. - Pareík laiků namö. 4. Žodžius su skirtingomis priegaidémis: kařtas - karta, kařtq - kárti: Gyvěno ka řt q karälius -Papročiaí pérduodami iš k ar t ö s i kařtq- Mor? reTkia kárti. válgo - vaígis, vaígiai: Peř ůžgavénes žmónés v álg o daüg kařtij -Svarbiáusi úžgavéniu. vaígiai yrä blynai. 5. Svenčin pavadinimus: Vardininkas Joninés, Kalědos, Kučios, Užgavénés, Vělinés, Velýkos Kilmininkas Jöniniii, Kalědui, Kůčíuí, Úžgavěniu, Věliniu, Velýkii Galininkas Jönines, Kalédás, Kučiás, Ůžgavénes, Vělines, Velýkas ZODZIU IR ZODZIU FORMU VARTOJIMAS 1. Iš skliausteliuose duotu_ veiksmazodiiu_ sudarykite abstraktus. Pavartokite reikiamq ji{ linksnio formq Senajame kalendoriuje Kučiij ir Kalédu. šventés buvo senuju metu. _ (palydéti, palydi, palydéjo) ir naujuju_(sutikti, sutinka, sutiko). Kůčias lietuviai šventé dar iki krikščionybés_(jvesti, jveda, ivedé). Svarbiausias Kučiu vakarienés momentas - duonos_(laužyti, laužo, laužé) ir_(dalyti, dalija, dalijo). Sieno_(kloti, kloja, klojo) po staltiese siejasi su Kristaus_(gimti, gimsta, gimé) ant šieno. Labai idomús Kučiu nakties_(burti, buria, btiré). Merginos béga i kiema. ir klauso šunu_(loti, loja, lojo). Lietuviai nuo seno tiki_ (sveikinti, sveikina, sveikino) ir_ (linkéti, linki, linkéjo) galia. Per Kalédas prasideda gamtos _ (atgimti, atgimsta, atgimé). 79 duotuju daiktavardžiu sudarykite búdvardžius su priesaga -in(is, é) arba -išk(as, a). 2) 7i Pavartokite ju_ reikiamq linksnio formq Lietuvoje (pagonis) papročius pakeité (krikščionis) papročiai. Lietuviai nuo seno tiki (šventé) vakariené ruošiama iš (magija) sveikinimu. galia. Kučiu _(augalas) produktu ar žuvies. Kučiukai kepami iš (miltai) tešlos ir valgomi su (aguonos) pienu. Per Kučias vyrauja _ ivairus_(Kalédos) papročiai. Pernai per Kalédas buvo (žvéris) šaltis. Per Užgavénes prisivalgéme _ (šventé) nuotaika. Jdomus ir Persirengéliai mokéjo keleta. žodžiu. (mielés) blynu. _ (čigonas) (žydas) ir 3. Iš duotujy. daiktavardžiu su priesagomis ar priešdéliais sudarykite vietii pavadinimus (Žr. „Trumpipaaiškinimai", Idalis, 3,4; IIIdalis, 2) alus arklys avis bité cukrus daržas géle kalnas kapai karalius kelias kiaulé pušis vaistai 4. Raskite tekste kartotinius veiksmažodžius ir pavartokite ju reikiamq gramatine formq sakiniuose. Nurodykite, iš kokio veiksmaiodiio jie sudaryti 1) Daug velykiniu papročiu atsimena seni žmonés - tik reikia senukus 2) Per Vely ku pusryčius šeima _margučiais. 3) Pavalgius reikia _' stala.. 4) Po pietu jaunimas margučius_loveliu. 5) Kiaušinius_stiklu, peiliu ar kitu aštriu daiktu. 6) Per Jonines jaunimas_per lauža.. 7) Ragana bégdama užkliuvo už klumpiu ir_ 8) Šeimininko pareiga buvo ir dalyti duona.. kojas. 5. Irašykite i sakinius reu paaiškinimai", 8) 1) Kúčios yra Kalédu 2) Senovéje prie stalo 3) Kučiu diena. valgon 4) Jdomus ir paslaptin 5) Rytojaus diena reik 6) Žmonés pasakoja v 7) Saulé teka rytuose, 8) Lanky ti kaimynus í 9) Joniniu_í 10) Jaunimas susirink 6. Nurodykite, kurie žodži Daiktavardžiai palydos tra lanka nai valgis pal paprotys pie troba pat lAlš duotuju žodiiii jung rasti tekste avies kailis _ stala, tiesti _ dešimt metu _ šiena. pjauti _ šešta diena _ 8. Irašykite i sakinius gali Kai nutirpsta sniegas i krumu_padai kai ju_stipr kai užšala ežerai devyniu rušiví vidurnakti ir žydi tik 1 _giliausioí 80 5. Irašykite i sakinius reikiamus žodžius, bendrašaknius su daiktavardžiu vakaras {Ir. „Trumpi paaiškinimai", 8) 1) Kůčios yra Kalédii_. 2) Senovéje prie stalo sésdavo patekéjus_ 3) Kučii} diena. valgoma mažai, visi laukia 4) Idomus ir paslaptingas Kůčiij . žvaigždei. 5) Rytojaus diena. reikia suvalgyti_ 6) Žmoněs pasakoja vienas kitam, ka. 7) Saule teka rytuose, o leidžiasi . valgius. _ sapnavo. 8) Lankyti kaimynus einama ne ryta., ne diena., o 9) Joniniu_geriausia rinkti žoles. 10) Jaunimas susirinko pašokti i _ C& fJurodykite, kurie žodžiai yra sinonimai. Sugalvokite sujais sakiniii Daiktavardžiai Veiksmažodžiai palydos tradicija virsti mušti lanka namas plauti pradéti valgis palydéjimas věsti mazgoti paprotys pieva plakti tapti troba patiekalas imti susituokti {J^jls duotuju. žodžin junginiu sudarykite sudurtinius daiktavardžius. Visus daiktavardžius galite rasti tekste avieskailis _ vidurys nakties - stala, tiesti _ akies mirksnis - dešimtmetu. _ pirma diena - šiena. pjauti _ šimtas metu - šešta diena__ aguoni} pienas - 8. Irašykite i sakinius galimus augalii ar ju_ daliu. pavadinimus (žr. "Trumpipaaiškinimai", 7) Kai nutirpsta sniegas ir pradeda dygti_, prasideda pavasaris. Iš medžiu ir krumu._padaryta puokšté vadinasi verba. Augalus verboms renka vasara., kai ju_stiprus, o _ryškiausi. Nendriii_pjauna, kai užšaja ežerai. Verboms dažnai naudojamos avižii ir rugiu. _ merginos pina vainikus. Paparčio devyniii rušiij_ vidurnakt; ir žydi tik trumpa. akimirksni. Ažuolo _giliausios. _pražysta yra pats storiausias, o 81 9. Parašykite neilgq rišlu tekstq su daugiareikšmiais žodžiais, rastais šios dalies tekstuose (Zr. „Trumpipaaiškinimai", 10) Pavyzdys: Užgavénés - žiemos palydu. šventé. Zmonés dažnai t^ diena. savo kaima. verčia tikru teatru. Jie linksminasi, triukšmauja, kiemuose viska, verčia \ viena. kruva.. Jaunimas verčia ir velkasi kailinius, dedasi kuo baisesnes kaukes, sako prakalbas visokiomis neaiškiomis svetimomis kalbomis. Kiti juokingai verčia jas i suprantama. kalba.. Seniau moterys tik namie, vištos kiauš Jeigu semininké ta. didelis užaugti,_ _daug kic orai _tais i Velykas šala,_ 10. Sudarykite visas duotujn veiksmažodžin büsimojo laiko asmenuformas. Paskui irašykite jas i tekstq i BQsimasis veiksmažodžio laikas padaromas iš bendraties kamieno pridedant priesaga. -s(i). \ i Asmenij galunés yra tos pačios, kaip esamajame laike, tik büsimojo laiko trečiasis asmuo jokios I i galunés neturi. I i Démesio!_l) Jei veiksmažodžio bendraties šaknis tun du skiemenis ir ilga. balsj y arba w, i j büsimojo laiko trečiojo asmens šaknyje šie balsiai sutrumpéja, pvz.: lyti - lis, büti - bus. Jei tokie j j veiksmažodžiai turi priešdélj, balsis vis tiek išlieka trumpas, pvz.: pabus, palis. Bet yra ir išimčiij. j 1 pvz.: püti — pus, bet püsti -püs, siüti — siüs, vyti — vys. i 2) Jei veiksmažodžio bendraties šaknis baigiasi priebalsiais s, š, z, ž, sudarant i I büsimojo laiko formas, vyksta priebalsiu. asimiliacija, pvz.: mes(ti) + s = mes, neš(ti) + s = neš,\ i megz(ti) + s - megs, vež(ti) + s = veš. Vienaskaita II III Daugiskaita I II III atsinesti büti dažyti děti _ igyti_ kapstyti lyti_ noréti_ šalti šluoti turéti valgyti 11. Iš tu pačiií veiks formas. Irašykite jas i c Büsimojo laiko veikian asmens pridedant dalyv augsi + -qsl antis, -< veiksmažodžiij büsimoj jama apie nerealius dal} Vyrišk. j atsinešti büti _ dažyti _ děti _ igyti — kapstyti lyti_ noréti _ šalti _ šluoti _ turéti _ 12. Veikiamosios ruší Isiklausykite, ar pasikeit Jaunimas ta. naktj r (_), igysH šoksiq (___ ( _ _ ) papar žinantis, suprasiqs ( 82 Seniau moterys tikejo, kad kiausinius reikia dazyti tik namie. Jeigu_ne namie, vistos kiausinius_pas kaimynus. Velyku diena pilna visokiu burtu. Jeigu semininke ta_ diena._pirkia., vistos darzus_. Kas_ didelis uzaugti, _____ pastoveti vienplaukis lietuje. Kas_ridineti ar _daug kiausiniu,_ypatingos galios. Is Velyku oro spejo, kokie orai_tais metais. „Jei Velyku ryta. lyja, _ visus metus". „Jei per Velykas sa_la,_ir geguzes menesj". 11. Is ti{ pacin veiksmazodzin sudarykite visas veikiamosios rusies busimojo laiko dalyviu formas. [rasykite jas i desimtojo pratimo tekstq \ Busimojo laiko veikiamosios rusies dalyvis padaromas is busimojo laiko veiksmazodzio antrojo; | asmens pridedant dalyvio priesaga.: vyriskajai giminei - -qs I antis, moteriskajai giminei -anti, pvz.: I | augsi + -qs/ antis, -anti = augsiqs I augsiantis, augsianti. Sie dalyviai yra sinonimiski I i veiksmazodziu. busimojo laiko formoms ir vartojami atpasakojamojoje kalboje (ypac, jei pasako- j 1 jama apie nerealius dalykus). Vienaskaita Daugiskaita Vyrisk. gimine Moterisk. gimine Vyrisk. gimine Moterisk. gimine atsinesti_____ buti _. dazyti_______ deti__ igyti- kapstyti _ lyti_______ noreti_r_. salti_;_ sluoti____ tureti____ 12. Veikiamosios rusies busimojo laiko dalyvius pakeiskite to paties laiko veiksmazodziais. {siklausykite, ar pasikeite sakinin reiksme Jaunimas ta. nakti neuzmiega iki pat ausros, nes kas sventes naktj neuzmigsiqs (_), igysiqs (_) stebuklingos galios. Jaunuoliai, kurie kartu per- soksiq (_■_ ) per lauza., butinai susituoksiq (_). Tas, kas surasiqs (_ ) paparcio zieda., tapsiqs ( _ ) ne tik turtingas, bet ir viska. zinantis, suprasiqs ( _ ) gyvuliu ir pauksciu kalba.. Ragana issigqsianti 83 (_ užkliusianti ( Zmonés maně kad nakti ateisiančios ( ) savo atvaizdo veidrodyje, greitai bégsianti ( ) už akéčiu ir tikrai išsisukinésianti (_ _ ), ) kojas. ) vélés ir suvalgysiančios 15. Pavartokite kilmii, pritrauksianti ( ) viska, kas padéta ant kapo. Daugelis tikéjo, kad žvakés liepsna ) mirusiojo vele ir nuraminsianti ( 13. Kokiq veiksmažodžio pa-valgyti formq (pusdalyvi, padalyvi ar veikiamosios rušies butojo kartinio laiko dalyvi) reikia vartoti šiuose sakiniuose? Lietuviai,_ žmonés pradeda tik pietus. _ gražiai padainavo. Šeimininkai, svečiams Jaunuoliai,__kiaušinius, giria seimininke. Prieš _ Kučiu vakariene, yra rimti ir susikaupe. Burti ir juokauti -. Iprasta uždegti žvakes _iškilmingus nedera garsiai juoktis. Persirengéliai, _ blyni}, , buvo tylus ir mandagus. _visi iš eilés kiaušiniais susidaužia. Prieš _gražiai padékoti. 14. Irašykite taisyklingq linksnio formq tikslui reikšti pietus, reikia nusiplauti rankas, o i Tikslas gali bati reiškiamas dviem linksniais: KILMININKU ir NAUDININKU. Dažniausiai jie j ! eina su BENDRATIMI. KILMININKAS su veiksmažodžio BENDRATIMI vartojamas tikslui j j reikšti po j u d é j i m o (slinkties) veiksmažodžiij š é j o uogu rinkti). Sioje pozicijoje i in i e k a d a negalima vartoti GALININKO. NAUDININKAS su veiksmažodžio j í BENDRATIMI vartojamas tikslui reikšti tik po daiktavardžiij, kurie pavadina veiksmo i r a n k i ar | j p r i e m o n e (Neturiu dan tu riešutams krimsti). 1) Jaunimas susirinko pasveikinti 2) Velnias užšoko ant stogo_ 3) Tévas atsinešé verba_ 4) Vyrai ir vaikai renkasi_ 5) Jie pasidaré loveli _- (šeimininkai). 6) Mergaités atbégo prie upés 7) Kaimyné paémé peiliuka. _ 8) Jaunuoliai išbégo skinti_ 9) Moterys prisirinko žoliu_ -(kaminas) užkimšti. _ (vaikas) plakti. _(margučiai) ridinéti. . (margučiai) ridinéti. _(vainikéliai) leisti. _(kiaušinis) marginti. -(paparčio žiedas). 10) Per vélines visi skuba aplankyti (vaistai) gaminti. _(artimuju kapai). KILMININKU pasák džiij gailéti, ieškoti, kl klausti, prašyti gali bu k l a u s i u tévq pa, kaimynq I kaimyno. 1) Visi nekantriai 2) Mergaités bega 3) Svarbiausias kí ir 4) Persirengéliai visiems užteko 5) Jiems reikéjo _ kiaušinius. 6) Vaikams truko 7) Žmonés gailéjo 8) Lalauninkai pra 9) Visos mergaitéí 10) Jauni ir seni ieš 16. Ištaisykite prielinh I Prielinksnis pas vartoja j veiksmažodžiij, kurie i j išvažiavopas t évus ! Prielinksnio pas konstn j reikšti: Pas ji néra talen j klausti, kreiptis; gauti, i Kreipkis pas daktarq (r j draugo). 1) Pas lietuvius yra 2) Velykas šventén 3) Kiaušiniu nusipi 4) Jei šeimininké kí 5) Lalauninkai gavi 6) Šeimininkai papi 7) Joniniu. nakti pas 84 15. Pavartokite kilmininkq tiesioginiam veiksmo objektui nusakyti ] KILMININKU pasakomas objektas, t.y. daiktas, asmuo, i kuri krypsta veiksmas, po veiksmazo-1 I dziu. gaileti, ieskoti, klausyti, laukti, linketi, noreti, reiketi, troksti, trükti, uztekti. Veiksmazodziai j Iklausti,prasyti gali büti vartojami su dviem linksniais: KILMININKU ir GALININKU, pvz: As j \kl a u s i u tevq patarimo; - Ar tu zinai keliq { Vilnh{? - Ne, nezinau, p a k l a u s inj i kaimynq I kaimyno. 1) Visi nekantriai laukia_(Küciu. naktis). 2) Mergaites bega \ kiema. ir klauso_(sunu. lojimas). 3) Svarbiausias kaledotoju tikslas yra pasveikinti seimininkus ir palinketi jiems _ir_(sveikata, laime). 4) Persirengeliai norejo _ ir _ (blynai, mesa), bet visiems uzteko tik_(blynai). 5) Jiems reikejo__(didele kantrybe), kol ismargino kiausinius. 6) Vaikams trüko_ir_(jega, sumanumas). 7) Zmones gailejo_(prarastas laikas). 8) Lalauninkai prase_(seimininkas)_(dovanos). 9) Visos mergaites troksta__(seimynine laime). 10) Jauni ir seni iesko__(paparcio ziedas). 16. Istaisykite prielinksnio pas vartojimo Haidas I Prielinksnis pas vartojamas su GALININKU ir paprastai reiskia vieta. (Jis gyvena pas tevus). Po j I veiksmazodziij, kurie reiskia judejima, slinkti, prielinksnio pas konstrukcijos rodo kryptj (Jis\ I isvaziavo p a s t e v u s). \ I Prielinksnio pas konstrukcijij n e g a 1 i m a vartoti: a) su veiksmazodziu büti turejimui, nuosavybei | ireiksti: Pas ji nera talento (reikia: Jis neturi talento); b) objektui reiksti po veiksmazodziu prasyti, j I klausti, kreiptis; gauti, imti, pirkti, skolintis: Klausk pas mokytojq (reikia: Klausk mokytojo); \ IKreipkis pas daktarq (reikia: Kreipkis [ daktarq); Pasiskolink pas draugq (reikia: Pasiskolink is\ Idraugo). .....I 1) Pas lietuvius yra daug senovisku. paprociu.. 2) Velykas sventeme pas tevus, todel ir nuotaika pas visus buvo puiki. 3) Kiausinhj nusipirkome pas kaimiecius. 4) Jei seimininke kiausinius dazo ne namie, vistos deda kiausinius pas kaimynus. 5) Lalauninkai gavo pas seimininkus daug dovanu: mesos, pyrago, alaus. 6) Seimininkai paprase pas lalauninkus pagalbos. 7) Joniniij nakti pas gyvulius ateidavo ragana. 85 8) Pas ragana. buvo pikta širdis ir nedori tikslai. 9) Jaunimas klausinéja pas senelius, kaip surasti paparčio žieda.. 10) Jei atsitinka běda, kreipkis pas kaimynus - jie padés. 11) Pas pirmykščius žmones buvo garbinama ugnis, jie tikéjo, kad ugnis pritraukia mirusiuju véles. 17. Iš duotujn sakiniu sudarykite tiesiogine kalbq. Žodžius, išspausdintus kursyvu, pavartokite šauksmininko linksniu. Suraskite veiksmažodžius, kuřin Hepiamoji nuosaka bütinai reikalinga tiesioginei kalbai Pavyzdys: Seimininkas paprašé kaimynq atnešti šieno Küciu. stalui. Šeimininkas paprašé: - Kaimyne, atnešk šieno Küciu stalui. 1) Biruté pakvieté Jonq eiti kartu ieškoti paparčio žiedo. 2) Persirengéliai pareikalavo, kad šeimininkai isileistu i vidu. 3) Motina paklausé vaikus, ar jie moka marginti kiaušinius. 4) Mergaité paprašé draugiii padéti vainikéli po pagalve. 5) Svečiai pataré šeimininkei, kad ji kiaušinius dažytu namie. 6) Vaikinai pakvieté merginas daužauti margučiais. 7) Velnias ;saké žmonéms vaišinti ji blynais ir mésa. 8) Jaunimas pažadéjo tévams užgesinti židinj švariu vandeniu. 9) Ragana liepé mergaitei nueiti j kaimyno pieva. ir vilkti per rasa. audekla.. 10) Šeimininkai pakvieté svečius aplankyti juos kita. karta.. ETNOGRAFINIA] Zemaitija ^W^l Aukštaitija \//\ Dzükija Suvalkija Mažosios Lietuvos dalis (Klaipédos kraštas) (^X^X^ Didžiausias mišrus arealí VILNIUS Sostiné ® 2wo* Iis - vitex kec t bet r+ \jx hAj^di — \ffv0> f'l VGL four* £uAs - kobr'hct