II sa 1:1! h illll Hl ■At ■■f) ■MB I. IPROQW KARTOJIMAS Palygink sakinius: 1. Aš tau atnešiau obuolius. 2. Aš tau atnešiau tris obuolius. 3. Aš tau atnešiau obuolii}.. Pasakyk, prie kurio tinka komentarai: a) ( ) Ačiú, mielai pasivaišinsiu. b) ( ) Koks tu geras, reikéjo pasilikti ir sau, o ne visus atnešti. c) ( ) Viena^ duosiu draugei, kita^ - mamai, o trecia^ - pati suvalgysiu. Lietuviii kalboje yra skiriamax apihrežtas ir neapibréžtas d.iikm kiokis-. Apibréžtas daiktq kiekis reiškiamas: • Kieki žyrainčiu žoJ/iu d.jiktavardžio G: Duokpenkis/ kelis/vi\>^ ohuoítiis. • Kieki žyminčiu žodžiu + daiktavardžio K: Duok dešimt/kelioliku/ daug obuoth[. • Daiktavardžio G (reiškia visumq): Nupirkau gčles (visas, kurias laikau r.mkiv). .Um ium gi'les (visas, kiirias auginau). Neapibréžtas daiktif kiekis reiškiamas: • Paprastai pi>tran/it>\iniii \ciksmaiod/iu turC'ti. plrku Jumi. guun. darytu rasíibei • Daiktavard/io K: Xtinirkau gčfin (ne visa-*, kurios huvo parcfuoliiW]C) l h tUirm hUľilu (no v isas, ktirois budingos /mogui), Šaldytuveyr.i durfn\ iu (tam tiki as kickisl ( u ncLMlmias d.iikta\ aril/m (1. GRAMATIKA KONTEKSTE 1. Kai žmogus serga, jis eina pas gydytoja^ ir klausia patarimo. Štai čia duoti receptai (A), perskaityk juos. Kaip tau atrodo, kam jie skirti? Pasakyk, kas šiame tekste reiškiama liepiamaja nuosaka: [sakymas, liepimas ar raginimas, skatinimas. a Receptai a) Pabendraukite su artimaisiais. Paklauskite namiškio (mamos, brolio, vyro) kokio nors patarimo, pavyzdžiui, kaip skaniai iškepti višta^, kaip auginti kambarines géles, kok; mobiliojo telefono planq. užsisakyti. O gal pasiulykite kartu pajodiněti žirgyne. b) Pažvelkite pro langa^, prisiminkite senus draugus, priminkite jiems apie save. O gal seniai sportavote, šokote? Nevělu tai padaryti dabar. c) Prieš miega_ pasiklausykite klasikinés muzikos ar paukščiu_ čiulbéjimo, paskaitykite gera^ knyga.. • Liepiamoja nuosaka reiškiainas liepimas, ragínimas, isakymas. Paprastai tai >u*i\i: • Liepiamosios nuosakos antrojo asmens formos pasako veiksmaj kun tuři vykdyti kiu-. vcikcja*- auu *k [>t ;/'<. /?i/cA."A/a mihu. • Liepiamosios nuosakos daugiskaitos pirmojo asmens forma reiškia vtíiksina. kun kartu su kitais tuři vjkdyti ir pats kalbanr. si-, jsmuo: išjunkime televbori: 2. Perskaityk teksta^ apie televizijos poveiki žmoněms. Koděl riuolatinis televizi] os žiúréjimas laikomas liga? Išjunkime televizory Dažnai televizorius tampa tikru šeimos nariu. Prie jo žmonés renkasi, bendrauja, politilcuoja, sutinka Naujuosius metus, myli, pyksta ir skiriasi. Kartais atrodo, jei išjungsi televizoriii, šeima nustos egzistuoti. Ne vienuose namuose šeimos galva gali búti arba žmona, arba vyraš, bet jos širdis - vien tik televizorius. Ar televizij a, tas saldus civilizacijos vaisius, dar neapkartino jusij. gyvenimo? Palyginti neseniai džiuginusi naiviu ekrano mirgéjimu, nejučia ji tampa pavojinga kaip rentgenas. Ar jús nemanote, kad „kalbanti děžé" maitinasi musit gyvenimu kaip „X failii" vampyras? Ir tik mes patys galime tam padaryti gala^. B Štai trys televizijos žiurovo ligos požymiai: l) Grjž§s namo pirmiausia jjungiate televizoriii, o po to šviesa^. Po darbo jus atpalaiduoja kvailas filmas. 2) Užmiegate tik fotelyje priešais žydraji ekrana^. Negalite užmigti be savo mégstamo serialo. 3) Atsisédate prie stalo valgyti ir tuoj klausiate: „O kq_ gera rodo per televizija?" 3. Kiekvienam televizijos ligos atvejui (B) parink diagnóz? (C) ir recepty (A): Diagnozés a) Suvaikéjote, nes televizija jums b) Televizija tapo idomesné nei atstoja mamos lopšin?. júsit šeimos nariai. c) Stresas, sukeltas jus^ gyvenimo tempo, monotonijos ar vienatvés. V" -«-*-+-*» • * Y * 4. Ka_ patartumei savo bičiuliui, kurio draugé turi panašiu^ ligos simptomu? Parašyk tris patarimus, vartodamas liepiamosios nuosakos 3 asmens formq.. Pvz., Tegu tavo draugé vakarais paskaito {domiq knygq. Tegul ji pradeda lankyti šokiii klubq. Liepiamosios nuosakos 3 asmeniui reikšti \artojamos tiesioginés nm*s ikn> c-amojo ai huMinojo iaiko 3 iivmcns formu* • su dj[cl>tcmis fi'sjw ar levtil tc"u (tešili ľpaskci>t" n c;// (u /■■* pnidt.la iciyt ťu-juh • karia i:> <.u prÍĽsdjliu /•*- 7t tu \u A/\ p\i 11 1. Perskaityk tipus, {kuriuos sociologai suskirsté žmones pagal vertybines iorientacijas. Dvasingieji - tie, kurie orientuojasi [ dvasines vertybes, religijaj (4 proc.) Technokratai - tie, kurie orientuojasi [ technikos pažang% mokslo naujoves, pragmatikai; (5) Autokratai - tie, kurie yra netolerantiški, tvirni nelanksčiit pažiuruj (5) Hedonistai - tie, kuriems svarbiausi materialiniai interesai, malonumai, saviraiška; Lygiavininkai - tie, kurie orientuojasi [ mažas grupes, vietine. bendruomen§, lygias teises, socialiniu_ skirtumu_ mažinimaj (20) Postmaterialistai - tie, kurie orientuojasi [ ekologija^ linke, rinktis ekologinius gaminius, nors ir už brangesn? kainaj (4) ; Verslieji - tie, kurie orientuojasi [ versla^ mégsta rizikuoti; (9) i Visuomeninkai - tie, kurie aktyvus ir nori búti naudingi visuomenei, derina ; j asmeninius ir bendrus interesus ; (19) t' Tradicionalistai - tie, kurie orientuojasi i jprastas gyvenimo normas, laikosi *i tradiciniii vertybiuj (10) ť- Atsargieji - tie, kurie mégsta planuoti, bet ne rizikuoti, vengia pasikeitimi{..(13) 2. Pasižiúrék \ ,3altijos tyrimi^" gautus rezultatus ir pasakyk, kokiu. tipu Lietuvoje daugiausia, o kokiu_ truksta. 3. Kokiam tipui priskiri save? Kaip manai, kokily tipu. daugiausia tarp tavo bendraamžiu? tavo šalyje? 4. Perskaityk straipsnj.. SKAITYMAS (H) Psichologinis lietuvio portretas Dabar labai madinga stengtis suprasti save. Tai gerai. Blogai, kad susipažin§ su savimi žmonés nedaro išvadi^ ir nemégina keistis. Sakykime, tokiii, kurie pasisako už visu žmoniii lygias galimybes Lietuvoje nemazej a, nors po Sovieti^ Sajungos iširimo praéjo daug meti^. Dauguma lietuviit pasižymi ypatinga inercija ir nelankstumu. Pagal sociologus, tam, kad žmogaus psichikoje iyyktu_ pokyčii^, reikia dešimtmečiq. Visuomenés nuomonés kompanija „Baltijos tyrimai" atliko analiz? bei pabandé nupiešti psichologin[ lietuvio portréty. Lietuvos gyventojus suskirsčius [ dešimt tipu_, paaiškéjo, kad čia mažiausia dvasingij, o daugiausia lygiavininkii. bei visuomenininku, ypač tarp kaimo gyventoju_ ir tarp 35-50 metij. amžiaus žmoniij.. Palyginti su kitu_ šalii^ analogiškais tyrimais, matyti, kad lietuvio psichologinis portretas panašiausias { lenko, šiek tiek mažiau ( čeko, slovako bei vengro. „{domu tai, kad mes skiriamés ne tik nuo Vakanj. europiečiu_, bet ir nuo Rytij bei Siaurés kaimynu",- saké tyrimu_ direktore Rasa Ališauskiené-„Mes konservatyvesni nei vakariečiai ir esame kur kas mažesni pragmatikai bei hedonistai nei Siaurés europiečiai. Rusijoje vyrauja lygiavininkai ir dvasingieji." Sociologai sako, kad jei Lietuva turétij. senas demokratijos tradicijas ir mažai keistusi, toks lietuvin psichologinis portretas bütu_ neblogas. Bet dabartinémis sajygomis reikia daugiau žmoniu_, kurie orientuotusi [ pažanga^ bütu_ pragmatikai, verslieji ar visuomenininkai. Taip bütii lengviau vykdyti reformas. Ši analizé rodo, kad dvasingujn Lietuvoje yra tik 4 procentai. Su tuo ne visai sutinka kunigai ir teigia, kad dvasingij. žmoniu_ tikrai daugiau nei 10 proc. Be to, dar 15 proc. tik šiek tiek orientuojasi { dvasines vertybes. Juk žmogu_ priskirti prie vieno konkretaus tipo šunku - dvasingas gali buti ir lygiavininkas, ir tradicionalistas. Tik blogai, kad tarp jaunimo maža dvasingumo. Analizé parodé, kad žmogaus psichologinis tipas siejasi su amžiumi. Tarp hedonist^ versliujii ir autokratq yra daugiau jaunimo, o tarp kitu_ tipu vyrauja vyresnio amžiaus žmonés. Su šia analizé susipažin^s verslininkas Algis Klimaitis mano, kad giminingus tipus sujungus [ viena^ burn trys grupés: tie, kurie pripaž[sta gyvenimo kaita^ tie, kurie netrukdo tai kaitai, ir tie, kurie gyvena vakar diena. Šios grupés sudaro maždaug po trečdal[ Lietuvos gyventojn.. Jam norétusi, kad permainii šalininkí}. buh| daugiau, tačiau ir dabartinis pasiskirstymas néra pavojingas. Rašytojas Kazy s Almenas, ilgus metus gyven?s Amerikoje, sako, kad lietuviai nuolat nepatenkinti savimi, pavydus ir ambicingi, nori visada pirmauti. Tai labai geras bruožas, nes skatina juos daug dirbti ir atkakliai siekti užsibréžto tikslo. Ir rašytojo patirtis rodo, kad lietuviams puikiai sekasi, ilgainiui jie tampa geriausi. Mokslininkas psichologas Remigijus Bliumas š[ tyrima_ komentuoja taip: „Man tai panašu [ horoskopus, nes negalima žmoniij. skirstyti {tipus. Visi žmonés yra tam tikro ugio, tik vieni aukštesni, kiti žemesni, visi yra lygiavininkai, tik vieni mažiau, kiti daugiau, visi -visuomenininkai, tik vieni visuomeniniams reikalams skiria laiko, kai reikia kur nors protestuoti, o kiti jiems atiduoda visq. gyvenima^". Pagal Gintarq Sarafinq, „ Veidas " Hl * 5. Atsakyk [ klausimus: a) Koki lietuvio portréty parodo „Baltijos tyrimu" analizé? b) Palygink š[ portréty su Vakanz Rytu. ir Šiaurés kaimynais. c) Ar žmonii{_ tipai priklauso nuo amžiaus? d) Kaip tyrimu. rezultatus vertina sociologai, kunigai? e) Kaip tau atrodo, kuriuos giminingus tipus [ tris grupes sujungě verslininkas A. Klimaitis? f) Kodél rašytojas K. Almenas mano, kad nevisavertiškumo kompleksas padeda lietuviams? g) Kodél mokslininkas R. Bliumas tokia_ analiz? laiko neobjektyvia? POKALBIS 1. Paziürek [ apklausos rezultatus ir vartodamas kiek[ zymincius zodzius aptark juos. • Ko lietuviai tikisi is kitu_ ateinanciq metu? a) bus daug geresni - 8,6 proc. b) bus siek tiek geresni - 32,8 c) bus tokie pat kaip sie metai - 27,4 d) bus siek tiek blogesni - 19,5 e) bus daug blogesni -6,1 f) nezino/ neturi nuomones - 5,6 („Spinter") • Lietuvos seimos save laiko: a) pasiturinciomis -1,1 proc. b) viduriniojo sluoksnio atstovais - 66,2 c) vargsais - 32,7 (ELTA, Statistikos departamentas) • Lietuvos vaiku_ vasaros stovyklose poilsiaujanciu. vaiku. skaicius (tükst.) a) 11>S4 m.-214 b) 1999 m -30 - c) 2001 m.-32 d) 2002 m. -58 ' Kickis rťiski:im.i% ItZ • Kickm pri(.'\L'ikbniiai<' kick, dmg, ntuzui, ncduug, \u'k tirk, Ličkwk l'JK ikiugzn omu •£* • D\t\iit\a duitirt. tii*Lirt t\'io divzíhui d,ui\iiau zmnnai, nn gahi'iuii ... Iii*» hard/iaiw/j« aht, ww. kuk\icnax, L'Uta\ Uno uhi dukiw -\T» Kiekio daiktj\ ard/iuis/wu' noru. tfiklině pundchy pukclis Jtzutě, buwlh "t* íH trupu'i\ ( 1 \ d kt l)ii,>n',L p>i.\d sfiA//«ť\ run,Irm ? —' i*t • Trvčdiilh kťtxirtis pmantio didžinfi'maznii duliv daugumu'mičuma t - l'd k> Auia * ttt trečdalis čmomi{ :^^P *** • .Ví»j hau dar Dnukitrnur\ ht\ hru\ XXt- 2. Rask poras. *ZX Pusě u;;;:::; Pora Stiklině Puodelis Sulčiii Saldainiit Obuoliii • Alaus Cigarečiu_ Kakavos Batii Kepalo duonos Surio Konservuoti|. vaisiii Su draugu grjiai iš parduotuvěs prisipirke_s daug pirkiniu_. Nurodyk draugui, kur viska^ išdélioti. Vartok produkty [pakavima^ ir kiek[ reiškiančius žodžius. Pvz., Ant viršutinés lentynos kairéjepusěje už raugintii agurki[ stiklainio paděk skardinq konservuotii vaish{. Pakelis Děžatě Butelis Maišelis Truputis Skardině KLAUSYMAS 1. Pasakyk, kokily turí ipročiik prie ko esi priprat^s (-usi) ir negali atsisakyti. Ar tai žalingi ipročiai? 2. Išsiaiškink, ka_ reiškia leisti pinigus véjais - viskas, kas papuola po - nekrsti ranka - raupsuotasis - slapta tarnauti armijoje - liesti - našlé - glostyti - ginklas 3. Pasiklausyk Gintaro, Sigitos, Julijos ir Lauryno pasakojirmj. apie ju_ ipročius (pr. 1). 4. Kieno pasakojimui tinka šie pavadinimai: a) „Raupsuotosios" išpažintis b) Aistradaiktams "•' c) Pirkimo mamja -*•->* ^-ÍÍH- d) Pražaisti pinigai Ht." ľtBl >t ľ 1 ■ 4-f■ *■ $ + ' -...«+*. 5. Ar supratai? Pasakyk, ar teiginiai yra teisingi. m -Illí a) Gintaras yra darboholikas ir daug laiko praleidžia prie kompiuterio. til *t*} b) Sigita užsikrété AIDS vartodama narkotikus. **♦" i -y ;;jí c) Julija turi aistra^ vaikščioti po parduotuvěs ir žiurěti i daiktus. til 7& * * *■1' . d) Laurynas gali daug ka^ aukoti, kad tik turétu norima^ daikta^. 6. Pagalvok, ar pasakotojai tapo savo jpročiii aukomis. Kodél? RE IKSME KONTEKSTE BP- 'S. Si i Büdvard/:i;u. ž\mint>> \ itliiic* \pat\K\ durumi iš daiktavard/iij mi priesagomis -ingas. -a, -iškas, -a, -inas, -a: darbingas. -a, priešiškas, -a, amžinas, -a, iš veifomtižodžiu su galunc mi. -j: digrams, -/. iš [vardžio ir daiktavardžio sudüriino büdu: savavalis, -é. Paui.it im o /(id/n> dahs 7-1 \ cdmuii nciema. cnc^-im i n>»'.'.■►.■■„'t/s Kai ihmiin.i p.isakvti. Uad \pat>k.-i \ra daugiau nci \idiitmii kn/kis. bot nopilius, pndcdam piicšddius ap\ . im-, pťu- apxMxth . ..ndabai ucr.i-.", ;ioh,i:\ľ, i .jicl.ibui baisiit". ■Ira jilK Ľricsdclimu biidv.ii J/uj üalüiK da/iiiaiixiai -<. 1. Pagal nurodyta^ darybos budq, padaryk budvardžiu; *Ĺ I Bil, H* Č*" 15« a) -ingas, -a: turtas -..................., laimé -........................, dvasia -........................ nervas -..........................., sqmojis -........................., permaina -......................., ambic-ija -........................., prosme -......................., drausmé -......................., kerštas -.......................; b) -iškas, -a: taktas -.........................., asketas -.............................., toleranc-ija - ......................(c>t), simpat-ija -......................., problema -......................., apat- ija-......................., eleganc-ija -.......................; c) -inas, -a: laikas -...................., amžius -........................; d) —us, -i: nekalba -......................., [kyra -...................; e) sova nauda -...........a..........is, -é; f) apy-: blogas -..................., senas -..................., grubus -...................,jautrus - g) po-: švelnus -..................., senas -..... h) prie-: kvailas -..................., kur čias - 2. Pasakyk, koks tu. {rašyk (T) - taip, (N) - ne ar (K) - kartais. a) ( ) Ar tu dažnai reaguoji {kitij_ jausmus? b) ( ) Ar tau šunku susipažinti ar užkalbinti nepažistama_ žmogu? c) ( ) Ar tu dažnai prajuokini ka_ nors? d) ( ) Ar tavo nuotaika dažnai keičiasi? e) ( ) Ar apsispresdamas (-a) galvoji apie save, o ne apie kitus? f) ( ) Ar kiti gali tau patikéti iyairias užduotis? g) ( ) Ar tau patinka dométis kitij. reikalais? h) ( ) Ar tu atkakliai sieki ko nors profesiniame gyvenime? i) ( ) Ar tu vertini kitq žmoniij. nuomones? j) ( ) Ar jaudiniesi dél smulkmenu? k) ( ) Ar tu dažnai šypsaisi ir esi laimingas (-a)? 1) ( ) Ar tu nesikiši {kitu. reikalus? m) ( ) Ar tu kartais nutyli tiesa^ nenorédamas (-a) kito ižeisti? n) ( ) Ar tu daug ko atsisakai gyvenime? 3. Klausimams parink tinkamus budvardžius: (m) taktiškas, -a ( ) patenkintas, -a ( ) permainingas, - ( ) samojingas, -a ( )jautrus,-i ( ) nekalbus, -i ( ) asketiškas, -a ( ) ambicingas, -a ( ) nervingas, -a ( ) smalsus, -i ( ) savimyla ( ) tolerantiškas, -a ( ) patikimas, -a ( ) nejkyrus, -i 3101 K.ii kuiio nuyum u viTliu.imii .iMiicnu pavadinim.ií. / .minus ir v\ri. ii moUTi, uiii \.ien.i galore -tľ.Jis íikrassavimyla. Ji tikrasavimyla. ■ -■ 4. Sugrupuok budvardžius pagal žymimas pozityvias ir negatyvias ypatybes. Parink j iems tos pačios ar panašios reikšmés žodžňi - sinonimu.. PRATYBOS 1. Nurašyk patarles. Suskliaustuosius žodžius rašyk liepiamaja nuosaka. a) Kad su vilkais susidéjai, tai ir (staugti)...........................kaip vilkas. b) Pats (nesigirti).......................: (laukti).............................., kol kiti pagirs. c) Karvés (saugotis).......................iš priekio, arklio - iš užpakalio, o pikto žmogaus - iš visu. pusiu.. d) Jaunas ved?s (nesigailéti)...........................: užaugs sünüs kaip broliai, o duktery* kaip seserys. e) (Nespjauti).......................i vandeni, kad nereiktu. atsigerti. f) (Nesirgti)......................svetima liga, savo užteks. g) (Lenkti)....................med^ kol jaunas 1í ľ *s ..... Pnsimink k+k=k (verktí - verk), g+k=k (baigti - baik). ■■H WĚĚKĚ MĚ—"i *4<* - ■KtaBSglHl 2. Pagal situacijas parašyk sakinius: • kuriais bütu. galima paliepti veiksma_ atlikti kam nors kitam a) Draugas prašo tav^s paskolinti dviratt Tau atrodo, kad paskolinti gali kaimynas. Pvz., Tegu dvirati skolina kaimynas. * * *■ ' *~* * « *■♦♦ If 1 -♦■»♦ 4 *** * ♦+ *** ĺ (i -*-» ** ♦ - * A \J • ♦ ♦ • ♦ ♦+ 'I / ♦ ♦ »■ i ♦ * * § *-»-* i b) Mama prašo nueiti [ parduotuv§. Tau atrodo, kad tai galétu padaryti sesuo. c) Viršininkas liepia paskambinti j. buhalterij^. Tau atrodo, kad skambinti turi sekretoré. d) Vyras prašo parašyti skelbima_ [ laikrašt[. Tu siülai, kad tai padaryti! jo draugas. e) Lina prašo užsakyti bilietus [ London^. Tu siülai tai padaryti jos bendradarbei. • kuriais duotumei patarima^ a) Draug§ apsédo pirkimo manija. Pvz., Tegu j i [ darbq eina tuo keliu, kur néra parduotuvin. b) Regina liüdi, nes jaučiasi vieniša. c) Vaidas mégsta saldumynus ir bijo sustoréti. d) Mikas visq. diena_ praleidžia prie kompiuterio. e) Marija negali užmigti be vakarinio serialo. 3. Prisimink, kuris linksnis vartojamas neapibréžtam daiktij. kiekiui nusakyti. Atskliausk. • pirkti a) Ne visur lengva nusipirkti (svaigalai, rükalai)............................................. b) Nusipirkau (trys metrai)..............................vilnos ir (penkios sagos) ..............................................švarkui. c) Noriu pirkti (juoda duona)........................, (žuvis).....................ir (métu. arbata) • duoti a) Žalingu ipročiu. atsisakymo programa dave (geri rezultatai) b) Davéme jiems (kelios knygos).......................ir (du šimtai sasiuviniai) c) Prašau duoti (du kava)............................ir (bändele)............................ • turéti a) Alkoholio vartojimas turi (didelé itaka)..................................tavo sveikatai. b) Tie, kurie žaidžia azartinius žaidimus, turi (piniginés problemos) c) Jis turi (keli broliai, gyvenantys)..................................uzsienyje. • gauti a) Gavau (knygos)............................., kuriu. ieskojau. b) Gavau (knygos).............................., bet ne visas, kurin ieskojau. c) Per gimtadieni gavau (dovanos)................................ • daryti a) Teste jus padarete (klaidos)............................... b) Skirmantas padare (keturios klaidos)................................ c) Visi zmones daro (klaidos)............................... • buti a) Diskotekoje yra (isgere_ zmones)......................., reikia kviesti policija^. b) Ar ant stalo yra (siuksles)....................? c) Narkologiniame skyriuje yra (trys narkomanai).............................. 4. Pasakyk, kuriij. sakiniq. aukštesniojo laipsnio raiška netaisyklinga. Pataisyk. a) Oras šiemet labiau permainingas nei pemai. b) Rokas samojingesnis už savo kolegy. c) Siandien Jurgis supykesnis nei vakar. d) Vida dangiau nervinga, todél ir ne taip mégstama. e) Vienuoliai labiau dvasingi negu pasauliečiai. f) Aš patikimesnis, todél ir gaunu [vairiu_ užduočiu. g) Déstytojas labiau pavarges nei mes. h) Ši tauta tolerantiškesné arabams. i) Suvalkiečiai savanaudesni kaip dzúkai. j) Buk ne[kyresnis. AuKštesnjjj Iiiipsnj ruiki.tmc • Kiok\bmiu budvard/in pricsju i -»-wí^ -t íicrj\ yyr^ius • pno\ciksmiu L^uiu dahvis lubiuit wi/n/U-*. novartoli dawzuiuuLiu^imt íu/hAvv I a «iiia mosius kun st ru kci jos • auLšU'-.n\sis Klipsna • tu-gti »vi A.ii/» * VJ Y...//\ tnu /«.■*#» wt / /'* Vu//* • ailk^ICMlWS l.lipollli HZ r \ ll ( I.. Jilítíh Slh M. HUltli' rtUUTUl • Lyg/ kaipl tarsif tartwn! it; Grafu tarsipavasarj. Kvailas kaip asilas. • tni," . . kaifi. Usinktt laip laip bwui ttk pu\akn\c 5. {rašyk nurodytus žodžius ir atskliausk: a) trečdalis, ketvirty pusantro Noriu pirkti vienq. kilogramy penkis šimtus gramu, sviesto. - Duokite (kilogramas, sviestas)...................................... Padalinau pyraga. i keturias dalis. - Imk........................(pyragas)...................... Viena_ dali kriaušiu. daviau kaimynei, antra^- tetai. Man liko........................(kriaušés) b) abu/ abi, visi, kiekvienam, keletq, daug kas (vienas ivardis turí buti du kartus) { svečius atéjome............su broliu. Bet pavélav?...............svečiai jau buvo pasivaišin§. Pasisveikin^ ir..................padav§ ranka^, atsisédome prie stalo. Suvalge. po...................sumuštinřu. ir mes..............pakilome šokti. Nesmagu vieniems sédéti, kai.................linksminasi ir šoka. c) nors, bent, dar - Klausykite, kodél saskaitoje yra.......dvidešimt litu? - Už televizoriu.. - Bet jo viešbučio kambaryje něra. - Mes kaip tik renkame pinigus jam nupirkti. Duokite..........dešimt litu.. - Tada........dešimčia litu. sumažinkite kambario nuoma_. Pasiklausykite šiu. tekstu. (pr. 2) ir pasitikrinkite. 6. Sakinio pradžiai rask pabaiga^ kuria nusakomas lyginimas: a) Pradéjusi vartoti svaigalus émiau gyventi (3) T** J • • . < ♦ ♦ ♦ ♦ «• t • • -f -n» * + ♦ *-* \ J *-* tu /^(.*tt ♦ ■fI-. —'ťí"í' ■++*--*-» t ♦ + ♦ ♦ * + * + ♦ * WSSSm ■HH ■ lllllll HU b) Žiurédamas i atviruku_ kolekcija^ aš ( ) c) Parduoto paveikslo pasiilgau ( ) d) Genau nežadéti ( ) e) Pripratau sédéti prie kompiuterio ( ) f) Kai kaimynai sužinojo, kad sergu AIDS, émé manes bijoti ( ) g) Kai kas sako, kad tabakas mažiau žalingas ( ) h) l parduotuv? j i eina ( ) i) Nuo žalingu^ jpročiu_ vaistq. néra, todél jie blogiau ( ) j) Televizi]a maitinasi müsu gyvenimu ( ) 1) kaip „X failu" vampyras. 2) negu pažadéjus neteséti pažado. 3) tarsi baisiame košmare. 4) tartum bendrauju su Napoleonu Bonapartu. 5) it raupsuotosios. 6) lyg [ š vent?. 7) kaip prie geriausio savo draugo. 8) kaip narkotikai. 9) kaip savo mylimosios. 10) negu liga. Vartodamas lyginamajäias konstrukcijas, pasakyk tris savo sakinius. Ljginimas, kai roi^kianu-. \icnndunut ar novicnoJiinui^. rciškumuis • kciip, lyg, turtum, tarsi, negu f- Vd/ šs: Bii\o hup t,iniMi, Liin büna nahí lirafii Ivg pari-c Smayi latium diskotckoje. Visi tyl: in u;r\i \«\■/.!•-,.■ (üruiu \cikti ihgu l\Ut. • (nc)toks pat/ tuip pat + kaip: Filmas nc toks [damns kaip vakar. • (ne)pim.isus / \ d ( r í aikas /wiawis t tmúna • kiioks (+ negu): Jis kitoks negu brolis. • <'iii." dar A.i.1 m1) l\iri-d\dar koki r,ni\kita im ^.lnii • (ne)vienwlas, fygus, tapatu. kutm^iľ- RASYMAS 1. Perskaityk straipsn; apie žalingus jpročius, büdingus Lietuvos gyventojams. Per tyrima^ apklausta 400 respondentu,, rezultáty patikimumas - 5 proc. Alkoholis - skaudesné Lietuvos jaunimo rykště nei narkotikai „Lietuvos jaunimas iš tiknyii dažniau susiduria su tokiais žalingais ipročiais kaip alkoholio vartojimas ir rükymas, nors pagal viešaja^ nuomon? svarbiausia jaunimo problema yra narkomanija." - tokia_ išvada^ padaré žalingu ipročiii paplitima^ Lietuvoje tyr? mokslininkai. 96 proc. apklausos dalyviij. mano, kad narkotiky vartojimas labai pavojingas jaunimui, tačiau su narkomanijos problema šeimoje susidůré tik 14 proc. apklaustujit. „Narkotikus vartojančio jaunimo ne tiek daug, kiek mes galvojame," -spaudos konferenci] oj e kalbéjo Vilniaus universiteto docentas Aleksandras Drotvinas. Daugiau kaip 60 proc. apklaustujn kaip pavoju^ nurodé alkoholio vartojimq. ir polink[ [ agresija^. Labai pavojingais žalingais ipročiais visuomené laiko rukyma^ ir azartinius lošimus - taip mano 50 proc. respondenty. Lietuvos gyventojy nuomone, pagrindinis žalingy ipročiy tarp jaunimo plitimo veiksnys - tai jaunimo neužimtumo problema. Be to, tabakas, alkoholis ir narkotikai yra lengvai gaunami. 21 proc. apklausos dalyviy mano, kad jaunimo neigiamai veikia kino filmai, spauda ir televizi) os laidos. Absoliuti dauguma respondenty mano, kad užkirsti kelia^ tokiems jpročiams turéty šeima, o po to policij a. Tačiau visuomenéje vyrauja netolerancija jaunimo kulturai ir kýla tévy bei vaiky dialogo problema. Anot eksperty, Lietuvoje reikia didinti jaunimo užimtuma^ stiprinti šeima^, ugdyti moksleiviy socialinius igudžius. „Pats žmogus turi išmokti atsispirti kvaišalams." -tvirtino apklausos vadovas. PagalBNS, 2002 2. Ar supratai? Pasakyk, ar teiginiai teisingi: a) Lietuvoje daug kalbama apie narkomanija^ tačiau aktualesné alkoholizmo ir rukymo problema. b) Alkoholio vartojimas - pavojingas hprotis, nes alkoholikai yra agresyvus. c) Jauni žmonés daug geria, ruko, nes neturi kq. veikti laisvalaikiu. d) Lietuvoje nusipirkti narkotiky, alkoholio ir rukaly jaunimui šunku. e) Kontroliuoti jaunima^ turi ne tévai, o policija. f) Kiekvienas žmogus turi išmokti cigaretéms ir svaigalams pasakyti „ne". 3. ísivaizduok, kad esi tyrimy apie žalingy ipročiy paplitima^ Lietuvoje vadovas. Suformuluok 10 klausimy apklausos dalyviams. 4. Dabar susikeisk su savo draugu anketomis ir atsakyk [ klausimus. Palygink anketas. 5. Parenk žalingy ipročiy prevencij os strategija_. Parašyk 3-5 punktus. 6. Iš teksto išrink tai, kuo aprašant žalingus ipročius remiamasi. Pvz., Pasák apklaustiyHjtyrimedalyvavqžmoněs atkreipéděmesii... • Pneš pak-ikdami duomuii* nurixhkite uj šallini. pv/ , anot c\\partti kuip nnlo iMtithii tipU.imo^ límwn mm^, „It-idtn "nunnítl>Áiu\pritZiixíLs irt t • RjmJ.imii.--ii m.uiatik.i \artokiU.- s.iupwlmiii* ->kjiťuiv p\/, p/oju.!'^ pw>i' tipíhfi\thju duu-fium nct tm\hiíi\ zmomu bi'\ftL'\< ií um ttí\pt»nltnliii ir t t. • Jeiyu minima auu>nteijs rn.vinom.is.. mimdvkitc |o pau-igas (mokslimnkas. cyilytojas, politik.is, v.idnias)/\i>mpeteni'ijus sritj, nioksliiij laip&ni (mnkslu" daktaras, profesořius). '. *' ' "> ■ • le/c tiinnuliuikilL' pniumziamuoju tiksto aplmksh^ sakiniu (MLjLuniUikdi* ncy i.uJa>UL) ljr.it i,i nu^.ta\iHí'ti rvikiu