MAIRONIS. „Vai neverk, matušėle“ („Jen neplač, matičko“)

Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus        Jen neplač, matičko, když mladý syn
Eis ginti brangiosios tėvynės!                        Půjde bránit drahou vlast!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus        Když se skácí jako statný dub v lese
Lauks teismo dienos paskutinės.                  A bude čekat na poslední soud.
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Nelámej si ruce, jako když hněvivý vítr
Kad laužo užrūstintas vėjas;                         láme větve u břízy.
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,          Máš další syny, ale kdo ztratí vlast,
Antros neišmels apgailėjęs.                           Nevymodlí si zkroušeně druhou.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:          Tam za širokými řekami lesknou se naše pluky,
Jie mylimą Lietuvą gina;                               A brání milovanou Litvu.
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai   Komu se sklonila hlava, tomu nebeští andělé
Vainiką iš deimantų pina.                             Pletou diamantový věnec.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:        Spousta padla synů, jako podzimního listí,
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!                    Krásky budou plakat, vždyť je milovaly!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Ale nikdy nebude tolik vody v Němenu
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.                       Kolik tam proudilo nepřátelské krve.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus         Vytautas vedl tam pluky hrdinů
Ir priešų sulaužė puikybę:                             A zlomil nepřátelskou pýchu:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Za devět moří, za temné lesy
Išvarė kryžiuočių galybę.                              Vyhnal křižáckou moc.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,      Červené slunce zapadalo za Vilniuské mohyly,
Kai duobę kareiviai ten kasė,                        Když vojáci tam kopali jámu,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,          A uložili spoustu bratrů vedle velikánů,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.                    A Hospodin přijal jejich duše.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus        Jen neplač, matičko, když mladý syn
Eis ginti brangiosios tėvynės!                        Půjde bránit drahou vlast!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus        Když se skácí jako statný dub v lese
Lauks teismo dienos paskutinės.                  A bude čekat na poslední soud.